Knygos menas

Nobelio literatūros premijai artėjant: ar Haruki Murakami pagaliau nusišypsos sėkmė?

Spalis prasideda Nobelio premijų laureatų paskelbimu. Dar neįpusėjus šiam mėnesiui bus išdalinti beveik visi šie viso pasaulio dėmesį patraukiantys garbingi apdovanojimai už įvairius mokslo, ekonomikos ir kultūros pasiekimus. Kol kas lieka neaiški tik literatūros kategorijos laureato paskelbimo data. Kam prognozuojamas šis prizas? Tarp pretendentų tradiciškai, kaip ir daugybę metų, minimas Japonijos rašytojas Haruki Murakami.

 

H.Murakami pavardė tarp realių kandidatų laimėti Nobelio literatūros premiją jau yra virtusi savotišku juoku – pasaulyje garsus ir skaitytojų mėgstamas autorius kone kasmet lažybininkų įvardijamas tarp realiausių pretendentų, tačiau literatūros kritikai per daug nenustebtų, jei knygų „Norvegų giria“, „Avies medžioklė“ ir kitų mistinių pasakojimų autorius šio prestižinio apdovanojimų niekada taip ir negautų.

 

Britų lažybininkas „Ladbrokes“ nurodo, kad Haruki Murakami yra antras pagal galimybes (5/1) laimėti šį prestižinį apdovanojimą. Tačiau praėjusiais metais šis autorius buvo įvardijamas kaip favoritas, jam buvo skirta didžiausia tikimybė gauti šį garbų prizą, vėliau jis taip pat buvo minėtas kaip antras realiausias kandidatas, bet Nobelio literatūros premija buvo skirta dainininkui Bobui Dylanui.

 

Šiais metais britų lažybininkas realiausiu pretendentu laimėti prizą mato Kenijos rašytoją Ngugi wa Thiong'ą (4/1). Praėjusiais metais jis taip pat buvo minimas tarp realiausių pretendentų, o iki premijos laureato paskelbimo likus kelioms dienoms tapo lažybininkų favoritu. 

 

Kanadietė autorė Margaret Atwood pernai tarp favoritų nebuvo minima, tačiau šiais metais tarp favoritų įtraukta trečioje vietoje (6/1). Tokioje pačioje situacijoje yra ir Izraelio rašytojas Amosas Ozas, kurio knyga „Judas“ šiais metais pateko į „Man Booker“ tarptautinės kategorijos trumpąjį sąrašą. Tiesa, Izraelio autoriaus galimybės, pasak „Ladbrokes“, yra gerokai mažesnės (10/1) nei M.Atwood.

 

Tokias pat galimybes kaip ir A.Ozas laimėti premiją turi ir Italijos rašytojas ir vertėjas Claudio Magris ir vienas garsiausių Ispanijos autorių Javieras Mariasas, kurio kūryba išversta į daugiau nei 40 užsienio kalbų. 

 

Lyginant su praėjusiais metais, tarp realiausių lažybininkų pretendentų neliko Sirijos poeto Adonio, kuris pernai prieš pat Nobelio premijos laureato paskelbimą buvo įvardijamas kaip trečias realiausias kandidatas. Šiemet jo galimybės (12/1) – tik pirmojo dešimtuko pabaigoje.

 

Tuo tarpu bene labiausiai sumenko amerikiečių rašytojo Philipo Rotho galimybės (25/1), nors dar pernai jis buvo tarp lažybininkų favoritų. Tačiau šis autorius kaip ir Haruki Murakami kasmet įvardijamas tarp favoritų, be to dar 2012 metais jis paskelbė, kad nustoja rašyti knygas. Tačiau kritikai ir literatūros apžvalgininkai anksčiau kalbėjo, kad už Ph.Rotho indėlį į pasaulio literatūrą jis vertas garbingiausios premijos, turint omenyje, kad autoriui jau 84-eri.

 

Visgi sekantieji Nobelio literatūros premijos naujienas jau ne kartą įsitikino, kad Švedijos Akademija gali nustebinti ir jos nuomonė nebūtinai sutampa su lažybininkų prognozėmis. Tai gerai iliustruoja ir praėjusiais metais Bobui Dylanui įteikta premija, kuri sulaukė kontroversiškų vertinimų. Ne ką mažiau diskusijų sukėlė ir 2012 metų sprendimas Nobelio literatūros premiją skirti Kinijos autoriui Mo Yanui. 

 

Tiesa, bent kol kas nėra paskelbta tiksli data, kada paaiškės premijos laimėtojas. Praėjusiais metais Švedijos Akademiją premijos laimėtojo pavardę paskelbė spalio 13 dieną.

 

 

Šaltinis: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/nobelio-literaturos-premijai-artejant-ar-haruki-murakami-nusisypsos-sekme-286-860148

Gražiausios pastaruoju metu išleistos knygos vaikams

Pristatome trijų paskutiniu metu išleistų gražiausių knygų vaikams apžvalgą. 

 

Piotr Socha. „Bitės“ 

 

Daugelis mėgsta medų, bet bitės patinka toli gražu ne visiems. Ir nedaug yra būdų apie tuos dryžuotus, zyziančius ir geliančius vabzdžius pasakoti taip, kad ausiai ir akiai būtų malonu. 

 

Gerai pagalvojus, gal apskritai yra tik vienas vienintelis būdas – visą bičių gyvenimą sudėti į vieną didelę iliustracijų knygą, kurioje medų nešančiųjų kasdienybė subtiliai derėtų su netikėtomis įdomybėmis, kokių niekur kitur neišgirsi. 

 

Tik pamanykite – Vilniaus centre esama viešbučio, ant kurio stogo gyvena per 100 tūkstančių bičių. Pasirodo, miestas yra puiki vieta joms įsikurti – ne tik dėl beveik ištisus metus lepinančios žiedų gausos, bet ir dėl to, kad čia daug mažiau nei laukuose kovojama su vabzdžiais, o vienintelis sunkumas yra surasti vietą aviliui.

 

Knygoje „Bitės”, kurios iliustracijos vertos ne tik prestižinių meistriškumo apdovanojimų, bet ir jūsų estetinio pasigėrėjimo, gražiai atskleidžiama žmonių ir bičių draugystės istorija. Sunku patikėti, bet kai kuriems ją menantiems piešiniams jau 10 tūkstančių metų! Viename tokio senumo urve Ispanijoje ant sienos įamžintas bičių apsuptas žmogus, kopinėjantis iš lizdo medų. 

 

Taigi, bitės žmones maitina tūkstančius metų, o kuo jos pačios minta ir kaip iš pievos žiedų surenka medų? Taip pat, esame girdėję, kad bitės – tikros darbštuolės, bet ar tikrai jos visą gyvenimą tik ir dirba? Ir ar ilgas jų gyvenimas? Visus atsakymus rasite knygoje „Bitės“. 

 

Prižadu, jums teks ne kartą nustebti. Pavyzdžiui, gal kada girdėjote ir pamiršote, o gal ir visai nežinojote, kad bitėms turime būti dėkingi už obuolius, kriaušes, slyvas ir arbūzus. Tiesą sakant, net ir už kai kuriuos rūbus šioms mažosioms darbininkėms reikia padėkoti – jeigu jos neapdulkintų medvilnės žiedų, augalas neužaugintų minkštojo pluošto. 

 

Nuostabu, kad tokių įdomybių pilna knyga jūsų jau laukia knygynuose. 

 

Puslapis po puslapio darosi vis įdomiau ir visai nejučia iš bitėms abejingo ar net nusistačiusio priešiškai tapsite jų draugu, dėkingu už nenutrūkstamą kantrybę saldinant mūsų gyvenimus. 

 

Knyga puikiai tinka suaugusiems, o ką jau kalbėti apie jūsų atžalas. Nežinia, ar dar kada turėsite progą keliaudami per epochas ir žemynus susipažinti su bičių istorija, kurioje vis jaučiamas žmogaus buvimas – knyga ne vien apie bites, bet ir apie mus. Juk ne joms mūsų reikia, o mums jų. 

 

Maurice Sendak. „Kur gyvena pabaisos“ 

 

Pabaisos gyvena mažo, užsispyrusio Makso vaizduotėje. 

 

Tą vakarą jis apsivilko pikčiurnos vilko kostiumą ir pradėjo namuose krėsti išdaigas. Ir triukšmavo jis taip uoliai, kad tėvams nieko kito nebeliko, kaip tik Maksą uždaryti kambaryje palikus be vakarienės. Bausmė gal kiek griežtoka, bet padaužos, matyt, būta neeilinio. 

 

Tačiau Maksas ilgai nenuobodžiavo – turtinga berniuko vaizduotė nepaliko jo bėdoje ir taip kambario vietoje netruko išaugti didžiulis miškas su plačia jūra pačiame jo pakrašty. Ir plaukė Maksas laiveliu tais vandenimis, kol nusigavo iki Pabaisų salos.

 

Pasaulis, kurį Maksas susigalvojo, su visomis įdomiausiomis detalėmis pavaizduotas knygoje „Kur gyvena pabaisos”. Piktos pabaisų akys, ilgi nagai, kyšantys iš po didžiulių grubių letenų ir išpampę gauruoti pilvai, ko gero, būtų išgąsdinę bet kurį kitą vaiką, tik ne Maksą. Kaip padaužai berniukui sekėsi Pabaisų saloje ir kaip jis sugebėjo grįžti namo palieku jums patiems išsiaiškinti. 

 

Visgi galite neabejoti, kad Maksui jo ilgoje stebuklingoje kelionėje nutiko daugiau nei pavyko čia surašyti. O ir pačiam knygelės autoriui M.Sendak ne viską sekėsi papasakoti raštu (žodinė knygelės dalis išties lakoniška), tačiau visą istoriją jis dar ir nupiešė, ir niekas nesiginčys, kad būtent piešiniai yra stiprioji jo pusė. 

 

Kuo puikiausių iliustracijų, kurios, beje, sulaukė ir tarptautinio pripažinimo, gausa taip praturtina šią knygelę, kad ją drąsiai galima rekomenduoti ir patiems mažiausiems, ir net suaugusiems. Tyrinėdami išraiškingus vieno berniuko vaizduotės vaisius knygutę perversite ne vieną kartą ir vis norėsis prie jos grįžti – nebent visai negalite pakęsti pabaisų. 

 

Indrė Pavilonytė, iliustravo Martynas Pavilonis. „Didžiosios tvoros paslaptis“

 

Įsivaizduokite mažą jaukų miestelį, kurio žmonės kadaise gyveno besikeičiant metų laikams – kaip mes Lietuvoje – o dabar jau yra pamiršę ne tik metų laikų kaitą, bet ir vieni kitus. 

 

Dabar jie gyvena keturiose skirtingose gatvėse: Pavasario, Vasaros, Rudens ir Žiemos. Gatves skiria tvora, beveik siekianti dangų, o atsirado ji taip seniai, kad niekas nebepamena nei kam ji skirta, nei kas už jos slepiasi – kiekvienos gatvės žmonės ją laiko savo pasaulio pakraščiu. 

 

Tokio žinojimo jiems, rodos, ir pakanka – dauguma suaugusiųjų su esama tvarka apsipratę ir viskas jiems atrodo kaip duotybė, kurios neįmanoma, o ir nėra reikalo keisti, net jeigu tenka ištisus metus kentėti šaltas pūgas ar nuolat ieškotis pavėsio nuo pernelyg kaitrios saulės.

 

Gerai, kad ši istorija, kaip ir dauguma gražiausių pasakų, baigiasi laimingai. Tik, žinoma, ne tų su viskuo apsipratusių ir apkiautusių suaugusiųjų, o poros smalsių ir geraširdžių vaikų, dėka. 

 

Vasaros gatvės gyventojas Martynas ir už tvoros, Žiemos gatvėje, gyvenusi Marija susitiko ir, išdrįsę peržengti pasaulius skiriančią sieną, dviese leidosi į tolimą Gūdžiąją girią tam, kad kažkada suręsta milžiniška tvora galėtų pagaliau būti nugriauta, o žmonės vėl mėgautųsi ir metų laikais, ir tarpusavio bendryste. 

 

„Didžiosios tvoros paslaptis“ – tai originali, graži ir netikėta istorija, be kita ko, dar ir pamokanti. Čia subtiliai dėstoma apie žmones, kurie žiūrėdami vien savo interesų pamažu užkietina savo širdis ir atsitveria vieni nuo kitų tylos siena. Tokia stora, tokia aukšta ir neperžengiama, kad dėl jos kenčia net ir jų atžalos, o nugriauti tvorą tegali tik vaikiškas nuoširdumas ir atvirumas. 

 

Šioje knygelėje, lyginant su dviem anksčiau aprašytomis, gana daug teksto, tačiau jis sklandus ir lengvai skaitomas, o įspūdį dar sustiprina nuostabaus grožio iliustracijos, kurių knygelėje gausu. Teksto ir iliustracijų dermę gražiai paaiškina knygos nugarėlėje esantis prierašas, kad teksto autorė ir iliustratorius yra ne tik dvyniai, bet geriausi draugai ir bendražygiai. Rekomenduoju jums šį sėkmingą dviejų bendražygių bendrą darbą. Jis gali sudominti ir jus, ir jūsų vaikus – tiesa, gal kiek vyresnius, jau pramokusius skaityti.

 

 

Šaltinis: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/graziausios-pastaruoju-metu-isleistos-knygos-vaikams-286-820600

Paskelbtas ilgasis prestižinės literatūrinės premijos „Man Booker“ sąrašas

Ketvirtadienį paskelbta 13 knygų, kurios pateko į ilgąjį vienos iš prestižiškiausių literatūrinių premijų „Man Booker“ sąrašą. Jame yra ir po dvidešimties metų pertraukos naują romaną „The Ministry of Utmost Happiness“ išleidusi rašytoja Arundhati Roy, skelbia guardian.co.uk. 

 

Šiame sąraše yra nemažai žinomų autorių, kurie jau gali didžiuotis gavę Pulitzerio, „Costa“, „Baileys“ ir kitus apdovanojimus, tačiau tarp jų A.Roy yra vienintelė autorė, anksčiau jau pelniusi „Man Booker“ apdovanojimą. Visame pasaulyje ji išgarsėjo romanu „Mažmožių dievas“ - šis kūrinys išverstas ir į lietuvių kalbą. Autorė net 20 metų neišleido naujos knygos, tad jos naujas kūrinys „The Ministry of Utmost Happiness“ lauktas su dideliu susidomėjimu. Pati rašytoja, paklausta, kodėl padarė tokią ilgą pertrauką, sakė, kad knygų rašymas jai yra ilgas procesas: „Negaliu rašyti nei lėčiau, nei greičiau, nei esu įpratusi“.

 

„Man Booker“ komisija ilgąjį sąrašą atrinko iš daugiau kaip 150 kūrinių. Sąraše yra 4 autoriai, kurie buvo patekę į trumpąjį šio apdovanojimo sąrašą, tačiau jo negavo. Ali Smith atrinkta su „humanišku, juokingu, žavingu, optimistišku“ romanu „Autumn“, pasakojančiu apie Europos Sąjungą po referendumo, Zadie Smith – su romanu „Swing Time“, pasakojančiu apie dviejų Londono merginų draugystę ir konkurenciją, Sebastianas Barry – su romanu „Days Without End“, kuriame rašoma apie airį, kuris emigruoja į JAV ir dalyvauja pilietiniame kare, Mohsinas Hamidas – su „Exit West“, kuriame pasakojama apie meilės istoriją pasaulyje, kur pabėgėliai iš miesto į miestą keliauja kirmgraužomis.

 

Nuo 2014 metų į šį sąrašą gali pakliūti ir amerikiečių autoriai. Šiemet sąraše yra trys amerikiečių rašytojai: Paulas Austeris su romanu „4321“, kuriame rašoma apie keturis vienu metu vykstančius žmogaus gyvenimus, apsakymais išgarsėjęs George'as Saundersas su savo pirmuoju romanu „Lincoln in the Bardo“, kuriame pasakojama apie Abrahamo Lincolno kelionę į kapus, kur palaidotas jo 11-etis sūnus, bei Colson Whitehead su romanu „The Underground Railroad“ apie vergę, pabėgančią iš medvilnės plantacijos – šis kūrinys jau pelnė Pulitzerio premiją.

 

Sąraše yra ir debiutantų. Į sąrašą pakliuvo 29-erių Fiona Mozely su romanu „Elmet“ bei 38-erių Emily Fridlund su knyga „History of Wolves“. 

 

Taip pat į ilgąjį apdovanojimo sąrašą pakliuvo „Impac“ premiją jau pelnęs rašytojas Jonas McGregoras su knyga „Reservoir 13“ bei Kamila Shamsie su knyga „Home Fire“. Sąrašą baigia airių rašytojas Mike McCormackas su knyga „Solar Bones“, kuri jam jau pelnė „Goldsmiths“ apdovanojimą praėjusiais metais.

 

 

Šaltinis: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/paskelbtas-ilgasis-prestizines-literaturines-premijos-man-booker-sarasas-286-832170

Kodėl vaikus sužavėjo „labiausiai smirdinti knyga pasaulyje“?

Naujausia, jau aštunta, Davido Walliamso baisiai juokinga knyga vaikams – „Ponas Smirdžius“ (iš anglų kalbos vertė Inga Tuliševskaitė, išleido „Tyto alba“) – kalba apie toleraciją kitokiems žmonėms.

 

Pagrindinė knygos veikėja – mergaitė Chloja, nelabai populiari mokykloje, o namie užgožta talentingos sesers, susipažįsta su ponu Smirdžiumi, vietiniu benamiu. Taip, jis tikrai šiek tiek smirdi, bet yra mielas ir geraširdis. Ir jis – vienintelis žmogus, kuriam tikrai patinka Chloja. Bet rinkimuose dalyvaujanti Chlojos mama žada išvyti iš miesto visus benamius. Nenorėdama prarasti vienintelio draugo, mergaitė randa jam slėptuvę. Ką daryti, kad niekas nesuuostų, kur slepiasi ponas Smirdžius? Kaip išsaugoti draugystę? Drąsi ir geros širdies mergaitė randa išeitį. 

 

Interviu rašytojas, aktorius, komikas Davidas Walliamsas pasakoja apie pastangą perteikti, ką reiškia būti vaiku, apie atskalūnus ir atstumtuosius, kurie paskatina mus susimąstyti. 

 

Kas įkvėpė Jus parašyti „Poną Smirdžių“? 

 

– Viskas prasidėjo, kai uždaviau sau paprastą klausimą: ar įmanoma pamėgti smirdintį žmogų? Kažkada viena draugė papasakojo istoriją apie seną damą, kurią matydavo važiuodama į mokyklą. Kartą draugės mama stabtelėjo tos ponios pavėžėti, ir tada paaiškėjo, kad ponia baisiai smirdi. Ji taip smirdėjo, kad jiedvi daugiau niekada prie jos nesustojo... Tai privertė mane susimąstyti.

 

– Kaip manote, kodėl „Ponas Smirdžius“ – jau spėjęs pagarsėjęs kaip „labiausiai smirdinti knyga pasaulyje“ – taip sužavėjo vaikus? 

 

– Gal dėl to, kad pagrindinis knygos herojus yra vaikas.Be to, aš labai stengiausi perteikti, ką reiškia būti vaiku. Daugumoje vaikų knygų pasakojama apie išsipildžiusias svajones. Pavyzdžiui, apie vaikus, tampančius superherojais arba šnipais. O aš parodau vaiką bejėgį – tokį, koks jis tikrųjų ir yra. Pagrindinė šios knygos herojė Chloja susidraugauja su valkata, ir jųdviejų draugystė pakeičia mergaitės šeimos narius. Taigi, silpniausias šeimos narys tampa galingiausiu.

 

– „Ponas Smirdžius“ – klasikinė istorija apie atskalūną. Kodėl pasirinkote tokią temą? 

 

– Mane visada traukė atskalūnai. Daugybė „Little Britain“ personažų yra triumfo valandos sulaukę atskalūnai ir visuomenės atstumtieji. Žmonės dažnai klaidingai interpretuoja tokį personažų pasirinkimą, manydami, kad žiūrime į juos iš aukšto ar norime išjuokti, bet iš tikrųjų mes norime parodyti, kad ir jie gali būti laimėtojai. Komedijų pagrindu dažnai tampa kokio nors atskalūno ar keistuolio požiūris į tam tikrus įvykius. Tradiciškai kaip tik jie kelia klausimus ir priverčia mus susimąstyti. 

 

– Tai istorija, mokanti tolerancijos? 

 

– Taip. Tikiuosi, perskaitę mano knygą, pažiūrėję filmą ar spektaklį, vaikai išmoks priimti kitokius žmones ir supras, kad kiekvienas žmogus turi savo istoriją. Londone ar didmiesčiuose gyvenantys žmonės, išvydę kokį vargetą gatvėje, dažniausiai pagalvoja: „O, dar vienas benamis“, pamiršdami, kad kiekvienas iš jų gali papasakoti savo istoriją, kodėl atsidūrė gatvėje. Vieni pabėgo iš namų, kiti patyrė smurtą. Mes matome daug benamių gatvėse, tad ilgainiui prie jų priprantame ir tampame abejingi, – juk lengviausia yra tiesiog praeiti pro tokį žmogų.

 

– Bet Chloja nepraeina... 

 

– Ne. Tai knyga apie drąsią mergaitę, kuri išdrįsta sustoti ir pasikalbėti su benamiu. Tikiuosi, vaikai įvertins jos drąsą. 

 

– „Poną Smirdžių“ iliustravo Quentinas Blakeʼas, iliustravęs ir Jūsų mėgstamo vaikų rašytojo Roaldo Dahlio knygas. Kaip sekėsi su juo dirbti? 

 

– Aš iki šiol negaliu patikėti, kad su juo susipažinau, ką jau kalbėti apie tai, kad jis iliustruoja mano knygas. Kai susitikome, iškart apipyliau jį klausimais apie Roaldą Dahlį, nes žinojau, kad jie buvo artimi draugai. Jo papasakotos istorijos mane labai sujaudino, o kai pirmąkart pamačiau „Ponui Smirdžiui“ sukurtas iliustracijas, vos nepakvaišau iš džiaugsmo. Quentinas Blakeʼas moka piešti taip, kad vaikai iškart pamilsta veikėjus ir gali nesunkiai su jais susitapatinti. Jis bendrais bruožais nupiešia charakteringus personažus irvisada palieka vietos fantazijai. Tai didis talentas. Man atrodo, kad būtent dėl jo žmonės į mano kūrybą iškart pažiūrėjo rimtai – jei mano knygas apsiėmė iliustruoti toks menininkas kaip Quentinas Blakeʼas, jos turi būti labai geros. 

 

– Ar rašydamas „Poną Smirdžių“ numanėte, kad pagal jį bus sukurti filmas ir muzikinis spektaklis? 

 

– Galėjau tik tikėtis. Žinot, kas smagiausia rašant scenarijų pagal savo paties knygą? Kad gali šį tą patobulinti. Pavyzdžiui, sukurti daugiau įtampos, išnaudoti specialiuosius efektus. „Ponas Smirdžius“ – tai knyga, kurioje aiškiai matyti, kaip kinta šeimos narių santykiai, ryškus jų emocinis augimas. Todėl šiai istorija labai tinka miuziklo forma. Kartais žmones užplūsta tokie stiprūs jausmai, kad neužtenka juos išsakyti žodžiais, norisi juos išdainuoti...

 

– Papasakokite apie savąją „Pakrapštyk ir pauostyk“ idėją. 

 

– Tiesą sakant, „Ponas Smirdžius“ – pirmas spektaklis, kuriame ji buvo pritaikyta. Pagalvojau, kad būtų smagu pastatyti interaktyvų spektaklį. Jei būčiau vaikas, mielai nueičiau į spektaklį, kuriame galėčiau užuosti visus kvapus. Vaikai nenustygsta vietoje. Jiems sunku visą spektaklį išsėdėti tylomis. Jie nori dalyvauti vaidinime, nori juoktis ir išsigąsti. Net jei vaikas skaitė knygą, „Pakrapštyk ir pauostyk“ siūlo visai kitokią pramogą... 

 

– Pakalbėkime apie knygos ekranizaciją. Ar nenorėjote pats vaidinti pono Smirdžiaus filme? 

 

– Ne, nes nemanau, kad esu toks geras aktorius. Hughas Bonnevilleʼis yra labai žiūrovųmėgstamas, ir ne tik dėl „Dauntono abatijos“. Jis vienodai puikiai vaidina ir dramose, ir komedijose. Nedaug yra aktorių, apie kuriuos galima būtų tai pasakyti... 

 

– Visgi filme suvaidinote vieną itin nemalonų personažą. Ar Jums patiko vaidinti ministrą pirmininką? 

 

– Kurdamas iliustracijas knygai, Quentinas Blakeʼas prasitarė, kad ministrui pirmininkui suteikė pačius bjauriausius Tony Blairo ir Davido Camerono bruožus. Jis – ministras pirmininkas, kuriam svarbiau gerai pasirodyti rinkėjų akyse, o ne nuveikti ką nors gero. Jis nori pasinaudoti ponu Smirdžiumi ir taip pakelti savo reitingus. Žinoma, kad tikras ministras pirmininkas taip niekada nepasielgtų! Man buvo labai smagu jį vaidinti, nors tikrai nesiekiau kurio nors politiko parodijuoti. Nenorėjau, kad filme būtų per daug politikos – vis tiek visi politikai vienodi...

 

– Jūs mokate neįkyriai perteikti vaikams svarbias pamokas. Kaip Jums tai pavyksta? 

 

– Aš nenoriu pamokslauti ir sakyti visko tiesiai. Noriu perteikti pagrindinę mintį nepastebimai, kad perskaitęs istoriją vaikas pats padarytų išvadas. Vaikams tai labai svarbu. Komiškuose „Little Britain“ etiuduose stengiamės žmones tiesiog prajuokinti, o čia aš kalbu apie požiūrį į itin pažeidžiamus žmones, mūsų elgesį su jais. Tikiuosi, kad ši knyga sukels diskusiją šeimose, privers kiekvieną paklausti savęs, ką darytų, išvydę poną Smirdžių prie savo durų. 

 

– Kokie skaitytojų atsiliepimai Jus labiausiai džiugina? 

 

- Labiausiai džiugina, kai tėvai prieina prie manęs parduotuvėje ir dėkoja: „Ačiū jums. Mano vaikas nemėgo skaityti, kol nepaėmė į rankas jūsų knygų“ ir panašiai. Neįsivaizduojate, kaip malonu girdėti tokius tėvų žodžius... 

 

 

Pagal bbc.co.uk, nottinghampost.com, noted.co.nz parengė Jūratė Dzermeikaitė.

 

Šaltinis: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/kodel-vaikus-suzavejo-labiausiai-smirdinti-knyga-pasaulyje-286-825196

Naujai įsteigtą literatūros premiją „Prix America“ laimėjo banglentininko prisiminimai

Klasika jau vadinami banglentininko prisiminimai pirmadienį laimėjo naujai įsteigtą literatūros premiją „Prix America“ kaip geriausia knyga, išleista JAV arba parašyta apie Jungtines Valstijas.

 

Žurnalo „The New Yorker“ žurnalistas Williamas Finneganas už „Barbaro dienas“ (Barbarian Days), sulaukusias tokių recenzijų, apie kurias dauguma rašytojų gali tik pasvajoti, jau yra pelnęs Pulitzerio premiją. 

 

Naujienų agentūrai AFP jis sakė, kad knyga prasidėjo kaip neryžtingas „prisipažinimas“ apie jo slaptą idealios bangos amžinai ieškančio banglentininko gyvenimą. 

 

Žurnalas „The New York Review of Books“ pavadino ją „absoliučiai įtikinama džiaugsmo nerimtą temą traktuoti rimtai studija“.

 

Prancūzijoje skiriamos „Prix America“ vertinimo komisija su tuo sutiko ir paskelbė, kad jei ši knyga būtų apie „seksą ar narkotikus, ji būtų laikoma viena svariausių mūsų turimų knygų apie aistros poveikį, apsėdimo sūkurį, sunkumą atprasti nuo“ žalingų įpročių. 

 

65 metų W. Finneganas AFP sakė, kad jaučiasi „priblokštas laimėjęs su knyga (apie banglentes), kai aplink tiek didelių romanų“. 

 

„Nepaprastai džiaugiuosi. Galvoju, kad vertintojai suprato visą knygos ambiciją“, – sakė jis. 

 

Rašytojas pridūrė, kad 20 metų rašius knygą „sulaukti, kai kažkas pasako tau, kad tavo knyga yra literatūra ir skaitoma kaip grožinė literatūra, yra tiesiog nuostabu“. 

 

Premiją „Prix America“ skiria prancūzų literatūros žurnalas „America“, įkurtas atspindėti JAV valdant Donaldui Trumpui. 

 

Autorius sakė, kad knygos populiarumą iš dalies galėjo nulemti tai, kad jo pasakojimas baigiasi prieš D. Trumpo iškilimą į valdžią, kurį jis pavadino katastrofa.

 

Vertintojai W. Finneganą, kuris yra rašęs apie pilietinius karus Lotynų Amerikoje, Sudane ir Balkanuose, taip pat gyrė už aiškų Amerikos užsienio politikos poveikio supratimą. 

 

„Viena per knygą besidriekiančių gijų yra neįtikimas pažeminimų, kuriais JAV baudė tuos, kas nesutiko su jos pasaulio vizija, aprašymas“, – pridūrė komisija. 

 

W. Finneganas prieš tapdamas žurnalistu keliavo po pasaulį kaip banglentininkas entuziastas. Į žurnalistiką jis atėjo aprašęs, kaip mokė „spalvotuosius“ vaikus apartheido Pietų Afrikos Respublikoje (PAR). To darbo jis ėmėsi, kai banglenčių sportu užsiiminėjo Kapo pusiasalyje.

 

Jo kolegos iš „The New Yorker“ George'o Packerio gerai įvertinta knyga „Irimas“ (The Unwinding) apie „Amerikos valstybės audinio irimą“ taip pat buvo patekusi į „trumpąjį“ sąrašą.

 

 

Daugiau skaitykite: http://www.delfi.lt/veidai/kultura/naujai-isteigta-literaturos-premija-prix-america-laimejo-banglentininko-prisiminimai.d?id=75056864

 

Šaltinis: www.delfi.lt

2016 m. verstinių knygų ekspertų penketukas ir skaitytojų balsavimo rezultatai

2016-ųjų Metų verstine knyga skaitytojai išrinko Amino Maaloufo romaną „Pasiklydę“ (iš prancūzų k. vertė Stasė Banionytė. Žara, 2016).

LLVS ekspertai Jurga Katkuvienė, Marius Burokas, Audrius Ožalas ir Gediminas Pulokas iš ilgojo 2016 m. vertingų šiuolaikinės literatūros knygų sąrašo atrinko ir skelbia 2016 metų vertingiausių verstinių knygų penketuką:

  1. László Krasznahorkai. Priešinimosi melancholija. Iš vengrų kalbos vertė Vitas Agurkis (Kitos knygos).
  2. Günter Grass. Svogūno lupimas. Iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
  3. Ruth Ozeki. Knyga laiko būčiai. Iš anglų kalbos vertė Nijolė Regina Chijenienė (Baltos lankos).
  4. Luther Blissett. Q. Iš italų kalbos vertė Toma Gudelytė (Aukso žuvys).
  5. Tomas Tranströmer. Per svyruojantį pasaulį. Iš švedų kalbos vertė Zita Mažeikaitė (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).

 

Metų verstinės knygos projekto tikslas – padėti skaitytojams, bibliotekoms, knygynams atsirinkti reikšmingus pasaulio literatūros kūrinius, nurodyti orientyrus didžiuliame spaudinių vandenyne, skatinti diskusijas apie perskaitytas knygas. Kartu siekiama pristatyti ir populiarinti grožinės literatūros vertėjo profesiją.

LLVS dėkoja projekto partnerei - Lietuvos nacionalinei bibliotekai, o už projekto sklaidą ir knygų populiarinimą norėtų padėkoti informacinei partnerei - LRT radijo programos „Klasika“ laidai „Ryto allegro“, elektroniniam portalui „15min“.

100 reikšmingiausių vaikų knygų: sąrašo viršūnėje – S. Nėris, S. Geda ir Maironis

Su nostalgija prisimenate vaikystėje skaitytas knygas: Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“? Šios trys ir dar 97 lietuviškos knygos pateko į Lietuvos šimtmečiui skirtą sąrašą „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“. 

 

Praeitų metų vasarą skaitančiajai suaugusiųjų bendruomenei buvo pateiktas 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, sąrašas. Juo remiantis buvo galima viešai virtualioje erdvėje pusę metų balsuoti už labiausiai įsiminusias, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingas knygas. Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių – 40 proc. jų sudarė mokytojai ir bibliotekininkai, taip pat aktyviai balsavo tėvai ir vaikų literatūros entuziastai. 

 

Atskirai už knygas balsavo ir šešiolika vaikų literatūros žinovų: vaikų literatūros dėstytojų ir doktorantų bei šia sritimi nuosekliai besidominčių mokytojų, bibliotekininkų, literatūrologų. Susumavus abiejų grupių vertinimus išrinktas lietuviškų vaikų ir paauglių knygų šimtukas. 

 

Žvilgtelėjus į sąrašą akivaizdu, kad ne veltui Lietuva vadinama lyrikų kraštu. Pirmajame sąrašo dešimtuke karaliauja eiliuoti tekstai – net 8 iš 10 pozicijų užima poezija, poemos ir eiliuotos pasakos, o pirmose vietose atsidūrė Salomėjos Nėries „Eglė Žalčių karalienė“, Sigito Gedos „Baltoji varnelė“ ir Maironio „Jūratė ir Kastytis“. Iš viso eiliuotų knygų į šimtuką pateko net 30. Likusios dvi knygos pirmajame dešimtuke yra pasakos. Toliau sąraše netrūksta realistinės prozos, liaudies pasakų ir smulkiosios tautosakos rinkinių, yra po vieną paveikslėlių ir pažintinę knygą. 

 

Net 65 sąrašo knygos yra išleistos sovietmečiu – tai daugeliui tikrai girdėta lietuvių vaikų literatūros klasika, sukurta Eduardo Mieželaičio, Ramutės Skučaitės, Kazio Sajos ir kitų. 14 knygų išleistos jau XXI a., likusios – XIX a. pabaigos, ikikarinės, tarpukario bei paskutiniojo XX a. dešimtmečio knygos. 

 

Seniausia sąrašo knyga – Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868); prie jos glaudžiasi Žemaitės „Rinkinėlis vaikams“ (1904), Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905). O naujausios šimtuke atsidūrusios knygos – Akvilinos Cicėnaitės „Niujorko respublika“ (2015) ir Rebekos Unos „Atjunk“ (2015).

 

 „Viena kita knyga turbūt jau laikytina literatūros istorija, kai kurios, net ir senesnės, tebėra aktualios ir skaitytinos vaikams šiandieną. Labai svarbu, kad jos būtų nuolat ir kokybiškai perleidžiamos“, – teigia projekto „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ iniciatorius dr. Kęstutis Urba. 

 

Tikėtina, kad išrinkti kūriniai bus pasitelkiami organizuojant įvairius renginius, konkursus, šventes Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo metais ir taps orientyru ieškantiems laiko patikrintų, reikšmingų ir vertingų vaikų literatūros knygų. 

 

Projektą sumanė ir įgyvendino Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Sąrašo pristatymą visuomenei gegužės 7 d., Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, tradicinės akcijos „Lietuva skaito“ metu, parėmė Lietuvos leidėjų asociacija. 

 

Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai 

 

1. Salomėja Nėris. EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ (1940) 

 

2. Sigitas Geda. BALTOJI VARNELĖ (1985) 

 

3. Maironis. JŪRATĖ IR KASTYTIS (1957) 

 

4. Vytė Nemunėlis. MEŠKIUKAS RUDNOSIUKAS (1939) 

 

5. Vytautas Petkevičius. GILĖS NUOTYKIAI YDŲ ŠALYJE (1964) 

 

6. Kazys Binkis. KIŠKIŲ SUKILIMAS (1937) 

 

7. Vytautė Žilinskaitė. KELIONĖ Į TANDADRIKĄ (1984) 

 

8. Kostas Kubilinskas. STOVI PASAKŲ NAMELIS: pasakų rinktinė (1974) 

 

9. Eduardas Mieželaitis. ZUIKIS PUIKIS (1949) 

 

10. Justinas Marcinkevičius. GRYBŲ KARAS (1958) 

 

11. Petras Cvirka. CUKRINIAI AVINĖLIAI (1935) 

 

12. GULBĖ KARALIAUS PATI: lietuvių liaudies pasakos (sud. Aldona Liobytė, 1963) 

 

13. Vytautė Žilinskaitė. ROBOTAS IR PETELIŠKĖ (1978) 

 

14. Martynas Vainilaitis. BRUKNELĖ (1991) 

 

15. Jonas Biliūnas. KLIUDŽIAU (1987) 

 

16. Kazys Binkis. ATŽALYNAS (1938) 

 

17. Vytautas V. Landsbergis. ARKLIO DOMINYKO MEILĖ (2004) 

 

18. GYVASIS VANDUO: lietuvių liaudies stebuklinės pasakos (sud. Bronislava Kerbelytė, 1989) 

 

19. Salomėja Nėris. SENELĖS PASAKA (1950) 

 

20. SUŽEISTAS VĖJAS: lietuvių liaudies mitologinės sakmės (sud. Norbertas Vėlius, 1987) 

 

21. Vytautas V. Landsbergis. OBUOLIŲ PASAKOS (1999) 

 

22. Vytautas Račickas. ZUIKA PADŪKĖLIS (1985) 

 

23. Šatrijos Ragana. IRKOS TRAGEDIJA (1977) 

 

24. Anzelmas Matutis. MARGASPALVĖ GENIO KALVĖ: eilėraščių rinktinė (1980) 

 

25. Kęstutis Kasparavičius. KVAILOS ISTORIJOS (2005) 

 

26. Vincas Pietaris. LAPĖS GYVENIMAS IR MIRTIS (1930) 

 

27. Lina Žutautė. KAKĖ MAKĖ IR NETVARKOS NYKŠTUKAS (2010) 

 

28. Kazys Boruta. DANGUS GRIŪVA (1955) 

 

29. Janina Degutytė. PELĖDŽIUKO SAPNAS (1969) 

 

30. Jonas Avyžius. AŠTUONETAS IŠ TREPSĖS NAMŲ (1967) 

 

31. Vytautas Petkevičius. KODĖLČIUS (1974) 

 

32. Janina Degutytė. BALTAS GULBIŲ SOSTAS (1984) 

 

33. Jonas Biliūnas. JONIUKAS (1948) 

 

34. Justinas Marcinkevičius. LAUKINĖ KRIAUŠĖ: rinktinė (1973) 

 

35. Kazys Saja. EI, SLĖPKITĖS! (1971) 

 

36. Vytautas Misevičius. DANUKO DUNDULIUKO NUOTYKIAI (1979) 

 

37. MENU MĮSLĘ KETURGYSLĘ: lietuvių liaudies mįslės (1970) 

 

38. LIETUVIŠKOS PASAKOS (iš Jono Basanavičiaus rinkinių vaikams paruošė Jonas Stukas, 1969) 

 

39. Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. DVYLIKA BROLIŲ JUODVARNIAIS LAKSČIUSIŲ (1932) 

 

40. Violeta Palčinskaitė. NAMAI NAMUČIAI (1977) 

 

41. Vytautas Tamulaitis. SKRUZDĖLYTĖS GREITUTĖS NUOTYKIAI (1935) 

 

42. Gendrutis Morkūnas. IŠ NUOMŠIKO GYVENIMO (2010) 

 

43. Petras Cvirka. NEMUNO ŠALIES PASAKOS (1948) 

 

44. Bitė Vilimaitė. ROJAUS OBUOLIUKAI (1981) 

 

45. Motiejus Valančius. VAIKŲ KNYGELĖ (1868) 

 

46. Gendrutis Morkūnas. BLUSYNO PASAKOJIMAI (2008) 

 

47. Juozas Erlickas. BILIETAS IŠ DANGAUS, ARBA JONO GRIGO KELIONĖ (1990) 

 

48. ČIR VIR VIR PAVASARIS: smulkioji lietuvių tautosaka (1971) 

 

49. Martynas Vainilaitis. EŽIO NAMAS (1967) 

 

50. Justinas Marcinkevičius. VORO VESTUVĖS (1973) 

 

51. Vytautas Bubnys. ARBERONAS (1969) 

 

52. Juozas Erlickas. BOBUTĖ IŠ PARYŽIAUS, ARBA LAKŠTINGALA ZARASUOSE (1995) 

 

53. Kazys Jakubėnas. ABĖCĖLĖ (1958) 

 

54. Antanas Vienuolis. UŽKEIKTIEJI VIENUOLIAI (1950) 

 

55. Algimantas Zurba. ŠIMTADIENIS (1975) 

 

56. Vytautas V. Landsbergis. RUDNOSIUKO ISTORIJOS (1993) 

 

57. Martynas Vainilaitis. MANO VOLUNGĖLĖ: rinktinė (1975) 

 

58. Kostas Kubilinskas. VARLĖ KARALIENĖ (1962) 

 

59. Lazdynų Pelėda. MOTULĖ PAVILIOJO (1951) 

 

60. Vytautas Račickas. ŠLEPETĖ (1996) 

 

61. Kostas Kubilinskas. LEDINUKAS (1971) 

 

62. Petras Tarasenka. UŽBURTI LOBIAI (1956) 

 

63. Ramutė Skučaitė. ŽVANGUČIAI: rinktinė (1976) 

 

64. Jonas Avyžius. BARDO NUOTYKIAI IR ŽYGIAI (1987) 

 

65. Pranas Mašiotas. KAI KNYGAS DRAUDĖ: apysakos ir apsakymai (sud. Kęstutis Urba, 1993) 

 

66. Kazys Saja. BŪRIMAS OBUOLIO SĖKLOM (1985) 

 

67. Gendrutis Morkūnas. GRĮŽIMO ISTORIJA (2007) 

 

68. UŽBURTA KARALYSTĖ: lietuvių liaudies pasakos (1957) 

 

69. Kazys Saja. KLUMPĖS (1958) 

 

70. Vytautė Žilinskaitė. MELAGIŲ PILIS (1968) 

 

71. Gintaras Beresnevičius. KAUKUČIAI IR VARINIS ŠERNAS (2007) 

 

72. Aloyzas Každailis. LAIVAI IR JŪRININKAI (1981) 

 

73. Kristina Gudonytė. BLOGOS MERGAITĖS DIENORAŠTIS (2009) 

 

74. Kazys Boruta. JURGIO PAKETURIO KLAJONĖS (1963) 

 

75. Žemaitė. KAIP JONELIS RAIDES PAŽINO (1966) 

 

76. Aldona Liobytė. APIE NARSIĄ VILNIAUS MERGAITĘ IR GALVAŽUDĮ ŽALIABARZDĮ (1970) 

 

77. Bronė Buivydaitė. AUKSINIS BATELIS (1936) 

 

78. Violeta Palčinskaitė. AŠ VEJUOS VASARĄ: pjesių rinktinė (1982) 

 

79. Balys Sruoga. GIESMĖ APIE GEDIMINĄ (1938) 

 

80. Pranas Mašiotas. IR AŠ MAŽAS BUVAU: kūrybos rinktinė (sud. Vincas Auryla, 1956) 

 

81. Kęstutis Kasparavičius. DINGĘS PAVEIKSLAS (2007) 

 

82. Anzelmas Matutis. GIRIOS TELEVIZORIUS (1973) 

 

83. Žemaitė. RINKINĖLIS VAIKAMS (1904) 

 

84. Aldona Liobytė. KUPRIUKAS MUZIKANTAS: pjesių rinktinė (1984) 

 

85. Mykolas Sluckis. GERI NAMAI (1955) 

 

86. Antanas Vaičiulaitis. PASAKOS (1989) 

 

87. Vytautas Petkevičius. DIDYSIS MEDŽIOTOJAS MIKAS PUPKUS (1969) 

 

88. Renata Šerelytė. KRAKATUKŲ PIEVELĖ (2007) 

 

89. Petras Tarasenka. PABĖGIMAS (1957) 

 

90. Violeta Palčinskaitė. SENAMIESČIO LĖLĖS (1987) 

 

91. Alma Karosaitė. ASILĖLIS (1999) 

 

92. Ramutė Skučaitė. LAIŠKAS SEKMADIENIUI (1998) 

 

93. Jurga Ivanauskaitė. STEBUKLINGA SPANGUOLĖ (1991) 

 

94. Salomėja Nėris. BALTAIS TAKELIAIS BĖGA SAULYTĖ (1956) 

 

95. Akvilina Cicėnaitė. NIUJORKO RESPUBLIKA (2015) 

 

96. Vaižgantas. ALEKSIUKAS IR MOTUTĖ (1976) 

 

97. Ramutė Skučaitė. TAKELIS IŠ NAUJO: rinktinė (2001) 

 

98. Rebeka Una. ATJUNK (2015) 

 

99. Vytautas Petkevičius. SIEKSNIS SPRINDŽIO VAIKAS (1966) 

 

100. Rimantas Černiauskas. SLIEKO PASAKA (2007)

 

 

 

Šaltinis: „15min.lt

 

Daugiau skaitykite paspaudę šią nuorodą. 

LLA dalyvavimas ir atstovavimas tarptautinėse Londono ir Leipcigo knygų mugėse

Šiemet kovo mėnuo kaip niekada gausus tarptautinių leidybos specialistų ir kultūros renginių. Kovo 14–16 d. vyks Londono knygų mugė, o kovo 23–26 d. – Leipcigo. Pastarojoje šiemet Lietuva pasitinkama kaip Garbės viešnia. Tad į šiuos abu tarptautinius renginius vyksta ir Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) atstovai kartu su leidėjų ir specialistų darbo grupėmis.

 

Lietuvos dalyvavimą šiose knygų mugėse organizuoja ir koordinuoja Lietuvos kultūros institutas (LKI). LLA aktyviai dalyvauja kaip projektų partneris rengiant leidėjų atstovavimą, leidybos pristatymą ir kultūrinių bei specialistų renginius.

 

Šiuose itin svarbiuose Lietuvos leidybai ir kultūrai tarptautinio lygio renginiuose bus siekiama kuo geriau pristatyti mūsų šalį bei teikti visą reikalingą informaciją apie lietuvišką literatūrą, leidėjus ir leidybos situaciją. Todėl abejose knygų mugėse Lietuvos stenduose dirbs LKI ir LLA atstovai, kurie pristatys išskirtines instituto ir asociacijos atrinktų knygų kolekcijas, plačiai ir išsamiai pristatančias Lietuvą.

 

Jungtiniuose Lietuvos stenduose LLA atstovai taip pat teiks informaciją ir apie Lietuvos leidybos sektorių bei dalinsis leidėjų kontaktais ir informacija apie leidyklas. Mugių dalyviai ir lankytojai, besidomintys Lietuvos leidybos situacija bei konkrečios tematikos leidinius pristatančiomis leidyklomis bus aprūpinti specialia dalomąja medžiaga: lankstinukais su LLA narių pristatymais ir kontaktais, Didžiuoju Lietuvos leidėjų katalogu su pagrindinių leidyklų aprašymais ir kontaktine informacija bei neseniai parengta Lietuvos leidybos sektoriaus apžvalga.

 

LLA knygų mugėse taip pat pristatys ką tik startavusį ir sparčiai Lietuvos leidėjų bei autorių pildomą internetinį autorių teisių katalogą „Lithuanian Books“: www.ltbooks.nkpk.lt. Šiuo katalogu siekiama populiarinti lietuvišką literatūrą pasaulyje, skatinant užsienio leidėjus versti ir leisti Lietuvos autorių kūrinius savo šalyse. Tai internetinė platforma, kurioje galima rasti įvairios tematikos lietuviškų knygų aprašymus, autorių biografijas ir kontaktus asmenų, reprezentuojančių konkrečių knygų autorių teises

 

Į tarptautinę Londono knygų mugę vyksta LLA deleguoti atstovai, atsakingi už projekto “Lietuva, Latvija ir Estija – Garbės viešnios 2018 m.” programos rengimą prie LRKM, t.y. LLA nariai leidyklos “Alma littera” vadovas Arvydas Andrijauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė, LLA vykd.direktorė Aida V. Dobkevičiūtė.

 

Į tarptautinę Leipcigo knygų mugę vyks, savo autorius lydės ir renginiuose dalyvaus LLA narių ir leidėjų darbo grupė: leidyklos “Alma littera” projektų vadovė Viktorija Rutkauskaitė, leidyklos „Apostrofa“ vadovė Giedrė Kadžiulytė, leidyklos „Lapas“ vadovė Ūla Ambrasaitė,  Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos redaktorius Saulius Repečka, leidyklos „Tyto alba“ redaktorė Lolija Spurgienė.

 

Stenduose dirbs LLA projektų vadovai Mantas Civilka (Leipcigo KM), Gražvilė Lukoševičiūtė (Leipcigo, Londono KM), Rusnė Dakinevičiūtė (Londono KM).

 

 

Lietuvos renginių Londone programa

Knygų kolekcija Londono knygų mugei

 

Lietuvos renginių Leipcige programa

Kvietimas dalyvauti Lietuvos stendo atidaryme Leipcigo knygų mugėje

LLA ir LKI knygų kolekcijos Leipcigo knygų mugei

Konkurso „2016 m. knyga, prakalbinusi popierių“ apdovanojimai Vilniaus knygų mugėje

Šių metų vasario 23 d. 18-oje Vilniaus knygų mugėje Papyrus įteikė apdovanojimus konkurso „2016 m. knyga, prakalbinusi popierių“ nugalėtojams.

 

Ketvirtą kartą renkama knyga-nugalėtoja vertinta pagal meninės visumos kriterijus, tačiau Papyrus įsteigtos nominacijos tikslas  – padėti pastebėti, atrasti gausius knygos medžiagiškojo sluoksnio klodus ir jų derėjimą su visa knygos erdve, jos pasauliu bei sustiprinti žinią, kiek daug gali popierius, knygos kūrėjų pakviestas pašnekesiui.

 

„2016 m. knyga, prakalbinusi popierių“ –  Stasio Eidrigevičiaus  “Giedanti gaidžio galva”.

 

Knygos-nugalėtojos dailininkei Sigutei Chlebinskaitei, leidyklai „Apostrofa“ ir UAB „Standartų spaustuvė“ įteikti garbės apdovanojimai bei paskirtos piniginės premijos.

 

 

UAB „Standartų spaustuvė“ grupės projektų vadovės Larisos Mikšienės mintys apie knygos kūrybinio proceso skrydžius

 

„Tai buvo vienas ilgiausiai ruoštų projektų. Pirmieji knygos dizaino variantai buvo arčiau kosmoso, po to priartėjo prie žemės, ir pasiėmė jos grožį. Kadangi mums labai svarbi ne tik kokybė bei laikas, per kurį turime pagaminti knygą, bet ir knygos grožis, daug bendravome su leidėja ir dailininke, kad tinkamai atskleistume knygos išskirtinumą. Tam panaudojome savo profesionalumą ir žinias.  

Paleidę į pasaulį  savo gamintas knygas, vėliau jas visada pastebime. Mes žinome, kaip joms sekasi, tačiau aš pati niekada neskaičiavau, kiek knygų pasaulį išvydo per mano rankas – to negaliu suskaičiuoti, kaip laimės ar meilės.“

 

 

Leidyklos „Apostrofa“ direktorė Giedrė Kadžiulytė apie tai, kokia svarbi knygai turinio ir formos dermė

 

„Stasiui pasiūlius man išleisti jo poemą, ją perskaičiusi buvau tikra, kad tą knygą turėtų (su)daryti ir apipavidalinti Sigutė Chlebinskaitė. Pristačiau jai savo viziją – kad turėtų būti du tekstai, kad knyga būtų panaši ne į albumą, bet į „skaitomą“ knygą.

Daug dirbome su spaustuve, dalyvavom bandomųjų atspaudų gamyboje ir spaudoje. Kai paaiškėjo, kad reikia rankinio darbo, o laiko ir lėšų tam nebuvo, plėšyti puslapiams Sigutė sutelkė savanorius-geranorius.

 Knygos autorius yra dailininkas, taigi jokių abejonių, kad jam buvo itin svarbu, kaip knyga atrodys. Nors aš visada turiu knygos viziją, bet vos atiduodu į gero dailininko rankas,  tą viziją beveik visada pakoreguoju. O kai susitinka du tokie dideli dailininkai kaip Stasys ir Sigutė, iš to ir randasi „kažkas tokio.“ 

Randasi ypatinga knygos energija: su meile ir talentu rašyta, apipavidalinta ir išleista knyga, jos vidinė ir išorinė dermė veikia skaitytoją nesąmoningai, tarsi kokie burtai - knygą norisi paimti į rankas, atsiversti, pavartyti ir skaityti.“

 

 

Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė: kas šioje knygoje susitiko, persikryžiavo, subrendo ir suskambėjo

 

„Kiekviena knyga – tarsi nemintas takas. Ir kiekvienas vis kitoks.  Kartais taką knygos dailininkas nutiesia anksčiau, nei atsiranda medžiaga tuo taku keliauti, kartais pagal turinį kelias nusitiesia pats. 

Šios knygos kelio pradžia --- mano vaikystė Justiniškėse ir prisiminimai, kai gulėdavau apsikabinusi Stasio iliustruotas knygas, klajodavau po jo iliustracijas. Knygos tekstų netrūkdavo. 

Gimusi knygos gyvybė ilgesnė už ją gimdžiusio žmogaus gyvenimą. Jei teisingai buvo kuriama, knyga tampa ilgaamže vertybe – joje susijungia ir pasilieka kūrusios sielos. Atgimsta per amžius vėliau vis naujais pavidalais. O ši knyga -- visas testamentas. Testamentas gimtinei. Ir  nebe  tik Stasio. Visų ją kūrusių ir globojusių. 

Stasys, šios knygos atveju -- įstabus kūrinys, kuris turėjo būti užrašytas ir išdėliotas popieriuje, puslapiuose. Jis leidosi būti sudėliojamas pagal mažos mergaitės vaikystės patyrimą, jo kurtas iliustracijas bevartant. 

Susitiko kelių kartų vaikystės. Gyvenimo universitetai. Persikryžiavo. Subrendo patirtys ir suskambėjo jau knygos kūrimo procese.“

 

 

Nuoširdžiai dėkojame knygos „Giedanti gaidžio galva“ autoriui, tarptautinį pripažinimą pelniusiam Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, grafikui, tapytojui, plakatistui, iliustratoriui – Stasiui Eidrigevičiui už kupiną atradimų knygą.

 

Dėkojame Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai už galimybę prisijungti prie Knygos meno konkurso ir įsteigti nominaciją „Knyga, prakalbinusi popierių“.

 

Dėkojame visiems, teikusiems knygas Papyrus konkursui.

https://www.papyrus.com/ltLT/news/46100025/view.htm

Antroji Vilniaus klubo premija skiriama Vilniaus architektūros gidams

Šią savaitę prasidėsiančios aštuonioliktosios tarptautinės Vilniaus knygų mugės metu bus įteikta antroji Vilniaus klubo premija. Apdovanojimas, kuriuo siekiama skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti apie Vilniaus miestą ir jį populiarinti, šiemet įteikiamas autorių kolektyvui, sukūrusiam vieną įdomiausių ir skaitomiausių miesto tekstų – knygą „Vilnius 1900-2016. Architektūros gidas“ (leidykla „Lapas”).

 

Vilniaus architektūros gidas – tai ir specifinė, ir pagauli architektūrinės literatūros forma, savotiškos miesto tapatybę formuojančių pastatų išnašos, istorijos dėlionės detalės, architektūros revizija ir raidos dokumentacija, dialogas ne tik su pastatais, bet ir su praeitimi. Kartu tai ir miestą pristatanti bei garsinanti pasaulinė vizitinė kortelė, mat Vilniaus architektūros gidas jau išverstas į anglų ir vokiečių kalbas. Sostinės pastatus pristatantis leidinys aprėpia šimtą šešioliką Vilniaus architektūros metų (1900 – 2016), pasakoja 238 pastatų istorijas, rodo skaitytojams 333 nuotraukas ir 200 brėžinių. Kitaip tariant, tai miesto tapatybės ir ją formavusių etapų bei istorijų liudijimas, atskleidžiamas per keturis svarbiausius praėjusio amžiaus etapus: XX a. pradžia (1900-1918), tarpukaris (1918-1940), sovietiniai metai (1940-1990) ir gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje (1990-2016). 

 

Vilniaus architektūros gido atsiradimą dar 2005 metais inicijavo Architektūros fondas, leidybą tęsia leidykla „Lapas“, išleidusi knygą ir angliškai, o vokiškąjį  vertimą išleido Berlyne įsikūrusi viena garsiausių pasaulyje architektūros leidyklų „DOM publishers“. Vilniaus architektūrą pristatančius leidinius rengia gausus architektų, architektūros tyrėjų ir fotografų kolektyvas – Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Marija Drėmaitė, Nijolė Lukšionytė, Karolis Kučiauskas, Diana Kontrimaitė, Algimantas Mačiulis, Vaidas Petrulis, Jurgita Rimkevičienė, Indrė Ruseckaitė, Jūratė Tutlytė, Aida Štelbienė, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė, Audrius Ambrasas, Raimondas Urbakavičius, Norbert Tukaj ir kiti.

 

Vilniaus architektūros gidas ir jo autorių kolektyvas yra antrieji Vilniaus klubo premijos laureatai, praėjusiais metais pirmąja Vilniaus klubo premija už jautrų, autentišką asmeninį žvilgsnį į miestą knygoje „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“ (R. Paknio leidykla) buvo apdovanota teatrologė Gražina Mareckaitė. 

 

Pristatydama šiųmečius premijos laureatus, Vilniaus klubo ir Vilniaus klubo premijos komisijos narė Rita Bartkevičienė pabrėžia, kad „šiuo konkursu siekiame skatinti ir populiarinti domėjimąsi Vilniumi, tad knyga apie Vilnių yra viena geriausių priemonių šiam tikslui pasiekti. Šiemet į mūsų akiratį pakliuvęs ir laureatu tapęs Vilniaus architektūros gidas yra išraiškingas, dinamiškas ir besikeičiantis mūsų miesto portretas. Tai knyga, kuri, tikiu, sudomins ne tik Vilniaus miesto svečius, užsienio keliauninkus, bet ir vilniečiams suteiks galimybę geriau, o gal net naujai ir netikėtai pažinti gimtąjį miestą.“

 

Nuo 1998 metų veikiantis Vilniaus klubas vienija aktyviausius miesto verslo, mokslo ir kultūros žmones, beatodairiškai mylinčius Lietuvos sostinę ir siekiančius ją visapusiškai gražinti ir garsinti. Praėjusiais metais įsteigta Vilniaus klubo premija yra knygos apdovanojimas, įsteigtas Vilniaus klubo, ir knygos konkursas, kurį organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija. Šiuo dvi svarbias organizacijas vienijančiu konkursu siekiama įvertinti per praėjusius 2-3 kalendorinius metus išleistas knygas apie Vilniaus miestą, skatinančias pažinti Lietuvos sostinę, populiarinančias Vilniaus miesto istoriją, tradicijas, savitumą per knygą kaip miesto vizitinę kortelę, ugdančias vilniečių ir svečių žingeidumą ir pagarbą Lietuvos sostinei. 

 

Vilniaus klubo premija bus įteikta Vilniaus knygų mugėje vasario 25 d., šeštadienį, 17 val. 5.3 salėje. Renginyje bus parodyti fragmentai iš šiuo metu pvz.lt (Rudolfo Levulio ir Pauliaus Mazūro) kuriamo architektūrinio filmo „Neatpažinti statybiniai objektai (NSO)“. Renginio moderatorė – Jūratė Čerškutė. Renginyje dalyvaus Rita Bartkevičienė, Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Marija Drėmaitė.

Lazerių technologijos sukūrė unikaliausią Lietuvos nepriklausomybės 100-iui skirtą knygą

Pasitinkant Vasario 16-ąją, Vilniuje pristatyta viena unikaliausių pastarųjų metų Lietuvoje išleistų knygų, kurioje dera senosios ir naujausios technologijos – „Ar prisiminsi mane, Vilniau?“. Tai puiki dovana sostinei, kurioje buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė.

 

Knygos autorė – žurnalistė, istorikė – Juventa Mudėnienė teigia, kad ši knyga – tarsi simbolinis 100 metų ilgumo tiltas, jungiantis XX amžiaus ir XXI amžiaus pradžią: „Šiandieninis Vilnius pateikiamas nūdienos fotografijose. Jose – aikštės, gatvės, mums gerai žinomi pastatai, šimtmečiais formavę sostinės veidą ir visos šalies dvasią.

 

Tačiau kiekvieną, atsivertusį šią knygą, apstulbina unikalūs, kiauraraščiai popieriaus karpiniai. Juose – žmonių siluetai. Tai realūs vilniečiai, gyvenę prieš beveik šimtą metų, o dabar „atgiję“ iš tarpukario fotografijų. Kai kurie vėl atsidūrė tose pat vietose, kur buvo kadaise nufotografuoti. Puošnios ponios, išdidūs korporantai, skriejantys fajetonai ar Kazimiero mugės šurmulys – tai tarpukario Vilniaus, kuris amžiams dingo po Antrojo pasaulinio karo, atmosfera.“

 

Dvejus metus autoriai Juventa ir Paulius Mudėnai ieškojo tinkamiausių, išraiškingiausių senųjų nuotraukų Lietuvos ir Lenkijos virtualiuose archyvuose. Vėliau darė eskizus, karpė juos žirklėmis, derino prie miesto nuotraukų, pjaustė bandomuosius puslapius. Pasak kūrėjų, Lietuva jau vadinama lazerių šalimi, tad nenuostabu, kad žengti pirmi žingsniai į gana konservatyviu vadinamą knygų pasaulį.

 

Iki šiol Lietuvos leidėjai nedrįso čia, tėvynėje, išnaudoti technologinių pasiekimų. Todėl ypač džiugu, kad visas šios knygos radimosi procesas – idėja, originali kūryba, fotografavimas, lazerinis pjaustymas, spauda, šilkografija ir kiti technologiniai darbai – buvo vykdomas čia, Lietuvoje.

 

P. Mudėnas patvirtina, kad tokią unikalią idėją bijojęs sugadinti ir ieškojęs optimalių technologinių sprendimų: „Pjaustymas lazeriu – nepigus malonumas, skaičiuojamas pjovimo linijos ilgis centimetrais. Taupant būtų reikėję atsisakyti smulkių detalių, tačiau be jų karpiniai prarastų trapumą ir žavesį. Todėl nedvejodami rinkomės brangesnį, tačiau geresnį variantą. Viename knygos puslapyje vingiuoja 5 – 7 metrai linijos. Visoje knygoje – net 82 metrai! O jeigu ištiestume viso knygos tiražo (500 egz.) liniją, ji nusidriektų daugiau nei 40 kilometrų.“

 

Knyga „Ar prisiminsi mane, Vilniau?“ yra skirta Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui. Išleista lietuvių ir anglų kalbomis. Ypatinga padėka Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos. Be jų dalinės paramos nuostabi knyga „Ar prisiminsi mane, Vilniau?“ gyventų tik svajonėse.

 

 

 

Šaltinis: http://www.delfi.lt/veidai/kultura/lazeriu-technologijos-sukure-unikaliausia-lietuvos-nepriklausomybes-100-iui-skirta-knyga.d?id=73764574

Išrinktos gražiausios 2016 metų knygos

Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus dailės akademija, kasmet rengia konkursą geriausioms meninio apipavidalinimo ir poligrafinio atlikimo Lietuvos leidyklų išleistoms knygoms išrinkti. Konkursui 63 leidyklos pateikė 142 knygas. Knygos meno ekspertų komisija knygas vertino pagal meninio apipavidalinimo ir leidybinio-poligrafinio atlikimo kriterijus.

 

Pagrindinė Metų premija paskirta dailininkei Agnei Dautartaitei-Krutulei už Luther Blissett knygos „Q“ apipavidalinimą (leidykla „Aukso žuvys“, BALTO print spaustuvė).

 

Dailininkams ir iliustratoriams paskirtos 6 premijos 12 diplomų pagal temines grupes.

Diplomai dailininkams, iliustratoriams, leidykloms ir spaustuvėms bus įteikti vasario 23 d. 12 val. Vilniaus knygų mugėje LITEXPO parodų centre.

 

 

Šešios premijos paskirtos pagal temines grupes:

 

  • dailininkei Sigutei Chlebinskaitei už knygą „Uosto fuga“/ Autorius Mindaugas Kvietkauskas (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, BALTO print spaustuvė), grožinė literatūra ir eseistika;

 

  • dailininkei, iliustratorei ir autorei Kotrynai Zylei už knygą „Didžioji būtybių knyga“ (leidykla  „Aukso žuvys“, spaustuvė  „Petro ofsetas“), knygos vaikams;

 

  • dailininkui Jokūbui Jacovskiui už knygą „Lietuvos Jeruzalės medikai“/ Sudarė Davidas Ščupakas (R. Paknio leidykla, BALTO print spaustuvė), mokslinės, dalykinės knygos, vadovėliai;

 

  • dailininkei Aušrai Lisauskienei už knygą „Absoliuti tekstilė: nuo ištakų iki XXI a.“/ Sudarė Eglė Ganda Bogdanienė (Vilniaus dailės akademijos leidykla, Standartų spaustuvė), meno leidiniai;

 

  • dailininkui Gyčiui Skudžinskui už knygą „Tada“/ Autorius Algis Griškevičius (VšĮ ,,Nerutina“, spaustuvė „Druka“), meninės ir dokumentinės fotografijos lediniai;

 

  • dailininkei Sigutei Chlebinskaitei už knygą „Giedanti gaidžio galva“/ Iliustratorius ir autorius Stasys Eidrigevičius (leidykla „Apostrofa“, Standartų spaustuvė), bibliofiliniai ir eksperimentiniai lediniai.

 

 

Dvylika diplomų pagal temines grupes skiriama:

 

grožinė literatūra ir eseistika:

 

  • dailininkei Deimantei Rybakovienei už knygą „Naisių vainikas. Zigmo Gėlės premijos laureatų poezijos antologija“/ Sudarytoja Deimantė Kažukauskaitė-Kukulienė (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, BALTO print spaustuvė);

 

  • dailininkui Tadui Karpavičiui už knygą „XXI a. Kudirka“/ Autorius Žygimantas Kudirka (leidykla ,,Kitos knygos“,  spaustuvė „Kopa”);

 

knygos vaikams:

 

  • iliustratorei Daliai Karpavičiūtei už knygą „Kultūringa pelė Stasė“/ Autorė Monika Krikštopaitytė (išleido  Modernaus meno centras, BALTO print spaustuvė).

 

  • iliustratorei Aušrai Kiudulaitei už knygą „Laimė yra lapė“/ Autorė Evelina Daciūtė (leidykla „Tikra knyga“, BALTO print spaustuvė);

 

 

mokslinės, dalykinės knygos, vadovėliai:

 

  • dailininkei Vidai Kuraitei už knygą „Pinigai Lietuvoje“/ Autoriai Dalia Grimalauskaitė ir Eduardas Remecas (išleido Lietuvos nacionalinis muziejus, spaustuvė ,,Petro ofsetas“);

 

  • dailininkei Silvai Jankauskaitei už knygą „Šiuolaikinės medijos ir informacija. Požeminiai garažai Google karalystėje“/ Autoriai Vincas Grigas, Andrius Šuminas, Arūnas Gudinavičius ir Modestas Grigaliūnas (Akademinė leidyba , BALTO print spaustuvė);

 

meno lediniai:

 

  • dailininkams Sigutei Chlebinskaitei ir Rokui Gelažiui už knygą „Atminimų sodai“/ Sudarytojos Rima Cicėnienė ir Reda Griškaitė (išleido Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, spaustuvė „Petro ofsetas“ );

 

  • dailininkei Viktorijai Leleivei už knygą „Peradresuota 1. Lietuvių ir litvakų tapyba Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje“/ Sudarytoja Rasa Andriušytė-Žukienė (išleido ,,Lewben Art Foundation“ ir „Lietuvos išeivijos dailės fondas“, Standartų spaustuvė);

 

 

meninės ir dokumentinės fotografijos leidiniai:

 

  • dailininkui Izaokui Zibucui už knygą „Namų tyloj“/ Autorius Arūnas Baltėnas (R. Paknio leidykla, spaustuvė „Petro ofsetas“);

 

  • dailininkui Tomui Mrazauskui už knygą „Kasdienybė/Daily Life“/ Sudarytojas Gintaras Česonis (išleido Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius, spaustuvė „Kopa”);

 

bibliofiliniai ir eksperimentiniai leidiniai:

 

  • dailininkui Jurgiui Griškevičiui už knygą „Night shift“/ Autorius Mindaugas Jankauskas (spaustuvė „Kopa”);

 

  • dailininkui Gyčiui Skudžinskui už knygą „Burning Slides“/ Autorė Aurelija Maknytė (leidykla ,,Nerutina“, spaustuvė „Druka“).

 

Vilniaus dailės akademijos premija skiriama dailininkui Zigmantui Butaučiui už knygą ,,Barokas ir betonas. Fotomanipuliacijos“ /Autorius Liudas Parulskis (leidykla ,,Actus musicus“ (Lapas), BALTO print spaustuvė).

 

Lietuvos dailininkų sąjungos premija skiriama dailininkei Sigutei Chlebinskaitei už knygą ,,Ne vien Dangus. Heaven and Beyond“/ Autorės Dalia Vasiliūnienė ir Skaidrė Urbonienė (išleido Advokatų kontora ,,Valiūnas ir partneriai Ellex“, spaustuvė ,,Petro ofsetas“).

Paskirta 2017 metų Vilniaus klubo premija knygai apie Vilnių

Konkurso komisijos sprendimu, 2017 m. Vilniaus klubo premija skirta autorių leidybiniam kolektyvui už knygą „Vilnius 1900–2016. Architektūros gidas“ bei jos vertimus į anglų ir vokiečių kalbas. 

 

Architektūros gido atsiradimą inicijavo Architektūros fondas, leidybą tęsia leidykla „Lapas“, o vokišką vertimą išleido Berlyne įsikūrysi leidykla „DOM publishers“. Leidinius rengia gausus architektų, architektūros tyrėjų ir fotografų kolektyvas – Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Marija Drėmaitė (sudarytojos), Nijolė Lukšionytė, Karolis Kučiauskas, Diana Kontrimaitė, Algimantas Mačiulis, Vaidas Petrulis, Jurgita Rimkevičienė, Indrė Ruseckaitė, Jūratė Tutlytė, Aida Štelbienė, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė (tekstų autoriai), Audrius Ambrasas, Raimondas Urbakavičius ir Norbert Tukaj (fotografai).

 

Vilniaus klubo premija bus įteikta Vilniaus knygų mugėje vasario 25 d., šeštadienį, 17 val. 5.3 salėje. Renginyje bus parodyti fragmentai iš šiuo metu pvz.lt (Rudolfo Levulio ir Pauliaus Mazūro) kuriamo architektūrinio filmo „Neatpažinti statybiniai objektai (NSO)“. Renginio moderatorė – Jūratė Čerškutė. Renginyje dalyvaus Rita Bartkevičienė, Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Marija Drėmaitė.

 

Šiais metais konkurse buvo vertinamos knygos apie Vilnių, išleistos per 2015-2016 metus. Premijos dydis – 1000 €. Visą knygų, kurios pretendavo į Vilniaus klubo premiją, sąrašą rasite paspaudę šią nuorodą.

 

Premijos tikslas – skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti apie Vilniaus miestą ir jį populiarinti. Konkursu siekiama kasmet įvertinti išleistas knygas apie Vilniaus miestą, kurios skatina pažinti Lietuvos sostinę, populiarina Vilniaus miesto istoriją, tradicijas, savitumą per knygą kaip miesto vizitinę kortelę, ugdo vilniečių ir svečių žingeidumą ir pagarbą Lietuvos sostinei, bei išrinkti ir paskelbti Premijos laureatą. 

 

Vilniaus klubo premijos nuostatai skelbiami Lietuvos leidėjų asociacijos el. svetainėje www.lla.lt.

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos inicijuota ir kartu su Kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka rengiama akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas.

 

Dvyliktą kartą vykstančiais knygų rinkimais siekiama skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą kaip prasmingą, patrauklų ir privilegijuotą užsiėmimą. Šiemet knygų penketukai išrinkti tik trijose kategorijose: knygos suaugusiesiems, poezijos knygos ir knygos vaikams. Pasak knygų vaikams ir paaugliams vertinimo komisijos pirmininkės Renatos Šerelytės, šiemet paauglių knygų penketukas nėra teikiamas dėl nepakankamai kokybiškų tekstų, estetinių reikalavimų neatitikimo, redaktoriaus darbo trūkumo.

 

Norime, kad į pastabas pagaliau reaguotų ir leidėjai, ir patys autoriai atsakingiau žvelgtų į knygos koncepciją, estetinę jos išvaizdą ir teksto kokybę“, – teigia R. Šerelytė. Akcijoje dalyvaujančios knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2015 m. rugsėjo 1 dienos iki 2016 m. rugpjūčio 31 dienos.

 

Knygų vaikams penketuką šiemet atrinko: R. Šerelytė (rašytoja, vertinimo komisijos pirmininkė), Goda Baranauskaitė (filologė, Vilniaus universiteto magistrantė), Rūta Elijošaitytė (VšĮ „Laikas skaityti“ direktorė), Eglė Nachajienė (Vilniaus „Ryto“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė), Asta Skujytė-Razmienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Etnologijos studijų programos doktorantė, Tautosakos archyvo skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja).

Knygų suaugusiesiems ir poezijos ekspertų komisiją šiemet sudarė: Rimantas Kmita (rašytojas ir literatūros kritikas, komisijos pirmininkas), Gytis Norvilas (poetas, savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius), Giedra Radvilavičiūtė (rašytoja), Neringa Mikalauskienė (rašytoja, literatūros kritikė), Virginija Cibarauskė (literatūros kritikė).

 

Knygų suaugusiesiems penketukas:

  1. Eugenijus Ališanka, „Empedoklio batas. Tolimųjų reisų esė“, (Tyto alba, 2016);
  2. Danutė Kalinauskaitė, „Skersvėjų namai“, novelės (Tyto alba, 2015);
  3. Kęstutis Navakas, „Vyno kopija“, romanas (Tyto alba, 2016);
  4. Violeta Palčinskaitė, „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą“, atsiminimai (Tyto alba, 2015);
  5. Rolandas Rastauskas, „Trečias tomas“, esė ir kiti tekstai (Apostrofa, 2015).

Poezijos knygų penketukas:

  1. Eugenijus Ališanka, „Stuburo tik punktyrai“, eilėraščiai (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016);
  2. Mantas Balakauskas, „Roma“, eilėraščiai (Versus aureus, 2016);
  3. Stasys Eidrigevičius, „Giedanti gaidžio galva = Giedanti gaidžia gàlva“, poema (Apostrofa, 2016);
  4. Dainius Gintalas, „Adatos“, eilėraščiai (Tyto alba, 2016);
  5. Giedrė Kazlauskaitė, „Singerstraum“, eilėraščiai (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016).

Knygų vaikams penketukas:

  1. Gendrutis Morkūnas, „Traškančios žvaigždės“, apsakymai, iliustravo Marius Zavadskis (Aštuntoji diena, 2015);
  2. Selemonas Paltanavičius, „Maži ežiuko sapnai“, pasaka, iliustravo Lina Eitmanytė-Valužienė (Nieko rimto, 2015);
  3. Nadia Kovaliova, „Meškis ir žąsis“, iliustravo autorė (Nieko rimto, 2015).
  4. Aidas Jurašius, „Akmenukų pasakos“, iliustravo Jurga Šarmavičiūtė (Labdaros ir paramos fondas Švieskime vaikus, 2015);
  5. Jurga Baltrukonytė, „Filmukai“, iliustravo Algis Kriščiūnas (Alma litera, 2016).

Už labiausiai patikusią knygą visose kategorijose galima balsuoti interneto svetainėse http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt ir www.lrt.lt; elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu adresu: „Metų knygos rinkimams“, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, 413 kab., LT-01504 Vilnius. Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai tradiciškai bus apdovanoti Vilniaus knygų mugėje 2017 metų vasario mėnesį.

 

Šaltinis: http://www.delfi.lt/veidai/kultura/metu-knygos-rinkimai-skelbiami-isskirtiniausiu-kuriniu-penketukai.d?id=72464618

Išrinktos gražiausios 2015 metų knygos

Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus dailės akademija, kasmet rengia konkursą geriausioms meninio apipavidalinimo ir poligrafinio atlikimo Lietuvos leidyklų išleistoms knygoms išrinkti.

Šiemet konkursui 53 leidyklos pateikė 118 knygų. Knygos meno ekspertų komisija knygas vertino pagal meninio apipavidalinimo ir leidybinio-poligrafinio atlikimo kriterijus. Atsižvelgdamas į komisijos siūlymus, Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. ĮV-66  patvirtino  Gražiausių 2015 metų knygų konkurso nugalėtojus.


Pagrindinė Metų premija (40 BSI) skiriama dailininkui Vilmui Narečioniui   už knygą  ,,Sparnuotosios raidės. Leonardo da Vinci pasakos reginčiųjų ir Brailio raštu“/ Sudarė Eglė Jokužytė  (VšĮ ,,Verslas ar menas“, S. Jokužio leidykla-spaustuvė).


Šešios premijos (20 BSI; viena premija kiekvienoje teminėje grupėje)   paskirtos:

dailininkei Sigutei Chlebinskaitei už knygą  ,,Liudas Truikys. Vizijos/Visions“/ Sudarė Edmundas Gedgaudas ir Živilė Ambrasaitė (Vilniaus dailės akademijos leidykla, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, UAB Standartų spaustuvė) – teminė grupė Meno leidiniai;

dailininkei Ramunei Januševičiūtei už knygą ,,Per toli gyvenu. Antano Mončio susirašinėjimai‘/ Sudarė Danutė Zovienė, Birutė Turauskaitė, Ramunė Januševičiūtė (Viešoji įstaiga Dailininkų sąjungos leidykla,  UAB BALTO print) – Grožinė literatūra ir eseistika;

dailininkei ir iliustruotojai Skirmantai Jakaitei už knygą Solveiga Masteikaitė ,,Lėti ir tylūs dalykėliai“ (UAB ,,Right Thing“, Bendra Lietuvos ir Danijos įmonė uždaroji akcinė bendrovė ,,BALTIJOS KOPIJA“) – Knygos vaikams ir jaunimui;

dailininkei Miglei Rudaitytei už knygą ,,Tarpukario Lietuvos reklama“ / Sudarė ir išleido Ramūnas Minkevičius (UAB BALTO print) – Mokslinės, dalykinės knygos, vadovėliai;

dailininkui Tomui Mrazauskui už fotografijų knygą Visvaldas Morkevičius ,,Public Secrets“ (Visvaldas Morkevičius, Uždaroji dizaino ir leidybos akcinė bendrovė  ,,Kopa“) – Meninė ir dokumentinė fotografija;

dailininkui Gyčiui Skudžinskui už knygą Evelina Kerpaitė ,,Nails“  (Viešoji įstaiga ,,Nerutina“, Uždaroji akcinė bendrovė ,,Druka“) – Bibliofiliniai ir eksperimentiniai leidiniai.


 Dvylika diplomų (po du teminėje grupėje) skiriama:

dailinininkei Viktorijai Leleivei už knygą ,,SetP Stanikas. 22 projektai/ 22 Oevres“  (Uždaroji akcinė bendrovė  ,,INTER SE“, UAB BALTO print) – Meno leidiniai;

dailininkei Agnei Dautartaitei-Krutulei už knygą ,,Amber“/ Sudarė Virginija ir Kazimieras Mizgiriai (Vilniaus dailės akademijos leidykla, Uždaroji akcinė bendrovė ,,Gintaro galerija“, UAB BALTO print) – Meno leidiniai;

dailininkei Deimantei Rybakovienei už knygą Aidas Marčėnas ,,Viename“ (Viešoji įstaiga ,,Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“, UAB ,,Petro ofsetas“) – Grožinė literatūra ir

dailininkei Elonai Marijai Ložytei už knygą ,,Skiriama M: pasaulio meilės lyrika“/ Sudarė Kornelijus Platelis (Uždaroji akcinė bendrovė ,,TYTO ALBA“, UAB BALTO print) – Grožinė literatūra ir eseistika;

dailininkei Ingai Dagilei už knygą Evelina Daciūtė, Inga Dagilė ,,Drambliai ėjo į svečius“ (Mažoji bendrija ,,Tikra knyga“, UAB BALTO print) – Knygos vaikams ir jaunimui;

dailininkei Loretai Uzdraitei už knygą Antanas Baranauskas ,,Anykščių šilelis“ (Pasaulio anykštėnų bendrija, UAB ,,Petro ofsetas“) – Knygos vaikams ir jaunimui;

dailininkėms Indrei Klimaitei ir Laurai Klimaitei už knygą Dalia Cidzikaitė ,,Elementorius. Legendinis dramos būrelis ant Tauro kalno“ (VšĮ ,,Aukso žuvys“, UAB BALTO print) – Mokslinės, dalykinės knygos, vadovėliai;

dailininkui Jokūbui Jacovskiui už knygą Juozas Budraitis, Margarita Matulytė ,,Mano kinas. Pasaulis, kuris priklausė vyrams“ (R. Paknio leidykla, UAB BALTO print) – Mokslinės, dalykinės knygos, vadovėliai;

dailininkei Mildai Kairaitienei už knygą ,,Vaitkuškis. Grafas Stanislovas Kosakovskis (1837-1905) ir XIX amžiaus mėgėjų fotografija“ (Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Uždaroji dizaino ir leidybos akcinė bendrovė ,,Kopa“) – Meninės ir dokumentinės fotografijos leidiniai;

dailininkui Tomui Mrazauskui už knygą Vytautas Pletkus ,,Tuštėjimas/Vanishing“ (Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius, Uždaroji dizaino ir leidybos akcinė bendrovė ,,Kopa“) – Meninės ir dokumentinės fotografijos leidiniai;

dailininkui Gyčiui Skudžinskui už knygą Gytis Skudžinskas ,,Some Thesis of Photography/Kelios fotografijos tiesos“ (Viešoji įstaiga ,,Nerutina“, Uždaroji akcinė bendrovė  ,,Druka“) – Bibliofiliniai ir eksperimentiniai leidiniai;

dailininkui Tomui Mrazauskui už knygą Claudia Heinermann, Michal Iwanowski, Indrė Šerpytytė ,,Pokario istorijos/Post-war Stories“ (Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius, UAB ,,Petro ofsetas“) – Bibliofiliniai ir eksperimentiniai leidiniai.

 Lietuvos dailininkų sąjungos premija paskirta Agnei Dautartaitei-Krutulei už knygą ,,Birutė Stulgaitė. Gryna“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla; UAB BALTO print).

 

Vilniaus dailės akademijos premija paskirta Martynui Kazimierėnui už knygą Arūnas Kavaliauskas ,,Visai nesuprantamų reiškinių stebėjimas“ (išleido Arūnas Kavaliauskas, UAB BALTO print).

Diplomai Gražiausių 2015 metų knygų konkurso nugalėtojams, leidykloms, leidėjams ir spaustuvėms bus įteikti Vilniaus knygų mugėje, vasario 25 d. 12 val. LITEXPO parodų rūmuose.

Skelbiamas knygos meno konkursas

Lietuvos kultūros ministerija, siekdama išrinkti geriausias meninio apipavidalinimo ir poligrafinio  atlikimo Lietuvos leidyklų 2015 metais išleistas knygas, skelbia knygos meno konkursą.

Teikti knygas konkursui turi teisę visi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys, vykdantys leidybinę ir spausdinimo veiklą, taip pat knygų autoriai ir dailininkai.

Konkursui priimamos knygos pagal šias temines grupes:

1.      Grožinė literatūra ir eseistika;
2.      Knygos vaikams;
3.      Mokslinės, dalykinės knygos, vadovėliai;
4.      Meno leidiniai (monografijos, katalogai, albumai, išskyrus fotoalbumus);
5.      Bibliofiliniai ir eksperimentiniai leidiniai;
6.       Meninės ir dokumentinės fotografijos leidiniai.

Knygos pateikiamos po vieną egzempliorių Kultūros ministerijos kanceliarijai (J. Basanavičiaus 5 d., LT-01118 Vilnius) iki 2016 m. sausio 15 d.
Daugiatomiai leidiniai konkursui pateikiami vienu tomu arba pilnu rinkiniu.

Kartu su knyga pateikiami šie dokumentai:

    -Kultūros ministro įsakymu patvirtinta Knygos anketa (.pdf formato anketą rasite paspaudę
šią nuorodą);
    -Knygos vertinimo anketa užpildžius 1 punktą ,,Bendra informacija“ (.pdf formato anketą rasite paspaudę šią nuorodą);
    -Visų konkursui teikiamų knygų sąrašas.

Konkursui negali būti teikiami leidiniai, neatitinkantys knygos formos ir funkcijų reikalavimų (žurnalai, segtuvų bylos, kalendoriai nuplėšiamais lapais).

Knygos meno konkurso nuostatai, Knygos anketos ir Knygos vertinimo anketos formos pateikti Kultūros ministerijos interneto svetainėje http://www.lrkm.lt.
Papildoma informacija teikiama Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamente (Rasa Balčikonytė, tel. (8- 5) 2193588, el.paštas  rasa.balcikonyte@lrkm.lt).  

Knygos meno renesansas



Kviečiame užsukti į Kauno apskrities viešosios bibliotekos Meno leidinių skaitykloje (Radastų g. 2, 406 kamb.) eksponuojamą Lolitos Grabauskienės odinių knygų įrišų parodą „15 žingsnių su knyga“ ir pasigrožėti rankų darbo šiluma spinduliuojančiu ypatingos estetinės išraiškos knygų apipavidalinimu.

Parodoje demonstruojami odiniai knygų įrišai, atspindintys autorės, odos menininkės ir Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto dėstytojos, kūrybinę ir pedagoginę veiklą nuo 2000-ųjų metų iki šių dienų. Pristatomą kolekciją sudaro klasikiniai odiniai literatūros kūrinių įrišimai, sukurti įvairiais laikotarpiais dalyvaujant tarptautinėse parodose ir meninės knygrišystės projektuose.

Pirmoji autorės pažintis su odine knyga įvyko dar 1975 metais. Tai buvo „meilė iš pirmo žvilgsnio“, pakreipusi visą tolesnę kūrybinę veiklą odos dailės link. Taip prasidėjo studijos tuometiniame Kauno Stepo Žuko technikume, vėliau – Estijos dailės akademijoje Taline. Baigusi studijas autorė grižo į savąją Alma Mater Kauno Žaliakalnyje ant Pelėdų kalno, kur jau daugiau kaip 30 metų dėsto odos dailę ir meninę knygrišystę.

Knygrišystės menas Lietuvoje ir Europoje turi senas tradicijas. Kiekvienos šalies mokykla išsiskiria savitais bruožais ir menine stilistika. Įrišdamas grožinės literatūros kūrinį menininkas savaip jaučia ir perteikia jo turinį, autoriaus idėją, laikotarpį, suteikdamas knygai baigtinę formą.

Paroda „15 žingsnių su knyga“ skirta žmonėms, visuotinės kompiuterizacijos amžiuje dar nepamiršusiems jausmo, apimančio liečiant popierines knygas, kurių kiekviena turi savo istoriją ir likimą.

Paroda bibliotekoje veiks iki gruodžio 5 d.

Garsi knygų iliustratorė švenčia sukaktį

Antradienį 90 metų sukanka knygų dailininkei Taidai Balčiūnienei. Daug kartų šią dailininkę ypatingai gerai žino iš vienos knygos, su kuria pradėdavo skaityti – Kazio Jakubėno „Abėcėlės“. Su jubiliejumi dailininkę sveikino ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

 

T. Balčiūnienė gimė Kaune, baigė Aušros mergaičių gimnaziją, vaikystėje svajojo tapti medike. Tačiau nuo mažens piešti mėgusi būsimoji dailininkė pasirinko architektės profesiją, baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą.

 

Pirmąsias iliustracijas autorė sukūrė 1959-aisiais knygai  „Jaunasis pianistas“.  Būtent po šio leidinio pasirodymo pasipylė nauji užsakymai. Be grožinės literatūros knygelių T. Balčiūnienė yra iliustravusi  muzikos, matematikos, lietuvių kalbos vadovėlius,  sukūrusi vaizdinių priemonių akliesiems ir kurčnebyliams.

 

Dailininkė taip pat yra mažosios grafikos žanro – eksilibrisų meistrė, kūrė ir atvirukus vaikams. Jos sukurtas paveikslėlių knygas skaitė kelios Lietuvos ir kitų šalių vaikų kartos. Ne viena knyga buvo leidžiama pakartotinai.  Daugelis prisimena jos iliustruotą knygą „Abėcėlė“, kurioje mažieji skaitytojai supažindinami su lietuviškąja abėcėle.

 

Dailininkė yra sakiusi: „Man knygų iliustravimas – ir darbas, ir poilsis. Kai pradedu piešti, viską užmirštu.“ Dailininkė  iliustravo ir lietuvių liaudies dainelių knygeles : „Ganau ganau aveles“,  „Bėgs pelytė vandenėlio“,  vaikų žaidinimų knygelę „Bitė ritė baltaragė“ „Jūreivis Baltrukas“. Ji yra iliustravusi Mato Grigonio, Prano Mašioto, Kazio Binkio, Kazio Jakubėno, Kosto Kubilinsko, Vinco Giedros, Aldonos Puišytės ir kitų autorių knygutes vaikams. Jos knygos yra verstos į rusų, anglų, arabų, hindi, ispanų, persų, prancūzų, slovakų ir kitas kalbas.

 

Dailininkė užaugino devynis vaikus. Vyriausioji dukra Taida Balčiūnaitė – grafikė, anūkė Sigutė Chlebinskaitė taip pat dirba knygų vaikams iliustravimo srityje.

 

Gruodžio 10-ąją Vilniuje, Užupio meno inkubatoriaus galerijoje „Galera“ bus atidaryta T. Balčiūnienės iliustracijų paroda.

 

Šaltinis:http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/118508/garsi_knygu_iliustratore_svencia_sukakti#wowzaplaystart=530000&wowzaplayduration=109000

Knygos meno trienalė: Iliustracija ir knyga

Galerijoje „Arka“ rugsėjo 15 – spalio 3 d. veikia Knygos meno paroda „Iliustracija ir knyga“ 

 

Knygos meno trienalė rengiama kas treji metai, dalyvauti joje kviečiami visi profesionalūs dailininkai, iliustruojantys knygas. Parodos ekspozicijai atrinkta 30 įvairios kartos autorių, kurie pristato naujausius, per pastaruosius trejus metus sukurtus kūrinius. Parodoje dominuoja vaikų knygų iliustracijos, kuriomis siekta vaikui perteikti kitokį, per personažus ir siužetą sukurtą pasaulį. Parodoje taip pat matysite ir kūrinių, kurie nepriskiriami vaikų knygų kategorijai. Paroda turi ir edukacinį siekį, joje eksponuojamos jau atspaustos knygos, todėl žiūrovas turės galimybę palyginti, kaip dailininko kurti originalai skiriasi nuo knygos spaudos darbų, lankytojas galės čia ir dabar atlikti savo „tyrimą“ ir pasidalinti įspūdžiais.

 

Parodos tikslas – atskleisti plačią kuriančių dailininkų panoramą, suartinti dailininką ir knygų leidėją, sudaryti galimybę leidėjams apžvelgti trejų metų knygų iliustracijų „derlių“. Per ilgalaikę patirtį susiformavo knygos meno trienalės formatas. Šalia pagrindinės konkursinės ekspozicijos veikia dvi lydinčiosios parodos. Vienoje išsamiai pristatomas ankstesnės parodos laureatas. 2012-ųjų metų laureate tapusi Ieva Babilaitė pristato savo autorinę parodą. Kitoje – knygos meno „klasikas“: dailininko Rimvydo Kepežinsko kūryba yra parodomas jo indėlis į knygos meną.

 

Paroda yra konkursinė, tad iliustracijos buvo vertintos profesionalių dailininkų ir dailėtyrininkų sudarytos komisijos. Šiemet įteiktos trys piniginės premijos I, II, III, du diplomai ir vardinė dailininko Algirdo Steponavičiaus premija.

 

Plačiau skaitykite: http://rubinaitis.lnb.lt/index.php?1795601392

Apdovanoti knygos meno konkurso „Vilnius‘2014“ nugalėtojai

Vilniaus knygų mugėje ketvirtadienį apdovanoti gražiausių 2014 metų knygų dailininkai, leidėjai ir spaustuvininkai. Kultūros ministerija kasmet organizuoja konkursą geriausioms meninio apipavidalinimo ir poligrafinio atlikimo požiūriu knygoms išrinkti. Šiais metais konkursui 46 leidyklos pateikė 111 knygų pagal šešias temines grupes.

 

Pagrindinė Metų premija paskirta dailininkui Jurgiui Griškevičiui už knygą ,,Vitas Luckus. Biografija. Kūryba“/sudarė Margarita Matulytė ir Tatjana Luckienė-Altag (leidykla - Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius ir Lietuvos dailės muziejus; spaustuvė – Uždaroji dizaino ir leidybos akcinė bendrovė ,,Kopa“).

 

Šešios premijas pagal temines grupes paskirtos:

dailininkei Sigutei Chlebinskaitei už knygą Taras Ševčenko ,,Kobzarius“ (leidykla – UAB ,,Leidykla ,,VAGA“; spaustuvė – UAB BALTO print), teminė grupė Grožinė literatūra ir eseistika“;

dailininkui Rimvydui Kepežinskui už knygą Audra Baranauskaitė ir Rimvydas Kepežinskas ,,Pelikanas Pranas ir taksas Antanas, arba Kaip svarbu pasiklydus rasti draugą“ (leidykla - UAB ,,Apostrofa“; spaustuvė - UAB ,,Petro ofsetas“), teminė grupė Knygos vaikams;

dailininkui Jokūbui Jacovskiui už knygą Aleksandra Jacovskytė ,,Vilniaus veidai: 1964 – 1993“ / sudarė Violeta Juškutė (leidykla – VšĮ ,,Kultūros tiltai“, spaustuvė - UAB BALTO print), teminė grupė Meninės ir dokumentinės fotografijos leidiniai;

dailininkams Zigmantui Butaučiui ir Dovilei Krikščiūnaitei po 380 EUR už knygą ,,Ambraso architektų biuras. Darbai 1998-2014/Audrius Ambrasas Architects. Works 1998-2014“ (leidykla – LAPAS, spaustuvė – UAB BALTO print), teminė grupė Mokslinės, dalykinės knygos, vadovėliai;

dailininkei Indrei Klimaitei už knygą ,,Teodoras Kazimieras Valaitis 1934-1974“ /sudarė Giedrė Jankevičiūtė (leidykla – Vilniaus dailės akademijos leidykla ir Lietuvos dailės muziejus, spaustuvė – UAB Standartų spaustuvė), teminė grupė Meno lediniai;

autorei ir dailininkei Ievai Babilaitei - Ibelgauptienei už knygą ,,Skrisiu“ (išleista autorės, spaustuvė – UAB BALTO print), teminė grupė Bibliofiliniai ir eksperimentiniai leidiniai.

 

Plačiau skaitykite:http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/apdovanoti-knygos-meno-konkurso-vilnius-2014-nugaletojai-286-486171

Gražiausia metų knyga vaikams – R. Kepežinsko iliustruota takso ir pelikano istorija

Audros Baranauskaitės „Pelikanas Pranas ir taksas Antanas arba kaip svarbu pasiklydus rasti draugą“ metų knygos meno konkurse pelnė premiją, kaip gražiausia metų knyga vaikams. Knygos iliustratorius – dailininkas Rimvydas Kepežinskas.

 

Paklaustas, kaip gimė istorija apie šiuos du gyvūnus, dailininkas R. Kepežinskas sako, kad visą gyvenimą turėjo šunis, kelerius metus ir taksą, o ir pelikanas atkeliavo iš realaus gyvenimo.

 

„O ta istorija, tai ne aš ją sugalvojau: pelikanas atskrido iš tikrųjų į Rokiškio rajoną prieš 10 metų, rokiškėnai pavadino jį Pranu. Kaip paaiškėjo paskui, ten Pranė buvo. Aš ant durniaus sugalvojau idėją, stalčiuj gulėjo, paskui Giedrę sutikau, sakau: turiu idėją, bet su rašymu man prastai, nes išmetus visus negražius žodžius teksto nelieka. Tai, sako, va – Audra Baranauskaitė yra. Su ja ant greitųjų išėjo“, – sako R. Kepežinskas.

 

Pelikanai paprastai gyvena šiltuose kraštuose, o knygoje pelikanas atsiduria jam nepažįstamame Šiaurės krašte – Lietuvoje. Knygos teksto autorė A. Baranauskaitė paklaidina pelikaną skrendantį iš Afrikos. Čia jis sutinka šunį taksą, jie susidraugauja ir padeda vienas kitam vėl surasti namus.

 

Knygą išleido leidykla „Apostrofa“, tai pirmoji leidyklos knyga vaikams. Ji metų knygos meno konkurse jau pelnė premiją kaip gražiausia metų knyga vaikams.

 

Šaltinis:http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/91927/graziausia_metu_knyga_vaikams_r._kepezinsko_iliustruota_takso_ir_pelikano_istorija