Naujos knygos

2017-12-01

100 klausimų apie klimato kaitą

Mečislovas Žalakevičius ,Arūnas Bukantis ,Egidijus Rimkus , Justas Kažys
Leidykla: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Klimato kaita šiandien yra viena aktualiausių pasaulio problemų, kurių prognozuojamos pasekmės kelia didelę grėsmę žmonijos gerovei ir saugumui. Šiandieninis pasaulis labai glaudžiai susaistytas ekonominiais ir socialiniais ryšiais, taigi klimato kaitos padarinius reikėtų vertinti globaliu mastu. Arčiau pusiaujo esančiose šalyse dėl klimato kaitos senka gėlo vandens ištekliai, stiprėja dykumėjimo procesai, dažnėja ekstremalūs gamtos reiškiniai. Tai neišvengiamai daro įtaką fiziniam vietos gyventojų saugumui ir gyvenimo kokybei, koreguoja maisto ir žaliavų kainas pasaulio rinkose, kelia politines įtampas įvairiose šalyse, skatina žmonių migraciją į saugesnius regionus.

Ši Lietuvos mokslininkų ilgalaikiais tyrimais grįsta knyga, kurioje atsakoma į 100 aktualių klausimų apie klimato kaitą, jos priežastis, poveikį ūkiui ir gamtai, turėtų mus priversti susimąstyti, ar padarėme viską dėl savo ir ateinančių kartų ateities.

Knygoje galėsite sužinoti:

  • Kaip išmatuoti temperatūrą be termometro?
  • Ką galima rasti ledynų „archyvuose“?
  • Kokios klimato istorijos paslaptys slypi pelkėse?
  • Jeigu geologinėje praeityje buvo šilčiau, ar verta jaudintis dėl dabartinio atšilimo?
  • Ar dabar vikingai galėtų nuplaukti iki Grenlandijos?
  • Kaip europiečiai išgyveno Mažąjį ledynmetį?
  • Ar ozono skylės susijusios su klimato kaita?
  • Ar jau pradėjo tirpti didieji Grenlandijos ir Antarktidos ledo skydai?
  • Ar pasaulio upėmis dabar teka daugiau vandens?
  • Kaip kinta Lietuvos klimatas?
  • Kaip Žemėje susidaro šiltnamio efektas?
  • Kurios šalys labiausiai teršia klimatą?
  • Ar tikslios klimato prognozės?
  • Kaip klimato kaita paveiks Baltijos jūrą?
  • Koks bus Lietuvos klimatas ateityje?
  • Kas sieja finansininkus ir klimatologus?
  • Kas laukia Lietuvos žemės ūkio keičiantis klimatui?

ir daugybę kitų klausimų.

2017-11-16

Lito istorija

Leidykla: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Litas, kurio istorija tiesiogiai siejasi su dviem Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiais, apimančiais 1922–1940 ir 1992–2015 metus, o pavadinimas – su Lietuvos vardu, jos piliečių sąmonėje išlieka kaip tautinė ir stabiliausia valiuta.

Po Lietuvos aneksijos 1940 m. birželio 15 d. buvo nutrauktas nepriklausomos Lietuvos valstybės gyvavimas ir lietuviškų pinigų kursavimas, Lietuvos bankas paverstas SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora, ir nuo 1941 m. kovo 25 d. litų apyvarta buvo uždrausta, jis išimtas iš piniginės apyvartos ir įvestas rublis. Lito banknotai sudeginti, didelė dalis išvežta į Maskvą, o 15 mln. litų 1941 m. pagrobė vokiečiai. Pirmasis lito gyvenimo etapas baigėsi.

Atkurta nepriklausomybė sužadino nacionalinės valiutos atgimimo viltį ir atsirado puikia proga atnaujinti nacionalinio tapatumo interpretacijas kuriant banknotus. Lito kūrimo procesas buvo ilgas. Valiutos kūrimo patirties Lietuvoje neturėjo nei konkurso organizatoriai, nei dailininkai.

Lito išvaizda buvo kuriama ilgai ir nuosekliai. Dailininkų grupės darbas truko apie metus. Paskelbus konkursą dailininkams teko užduotis pasirinkti, ką vaizduoti banknotuose. Pasiūlymuose matyti, kad į atkuriamą litą jie žiūrėjo kaip į tarpukario banknotų tąsą. Banknotus dažnai puošė įmantrūs ornamentai ir šriftai, buvo gausu liaudiškų audinių, juostų ornamentų, medinių verpsčių ir langų papuošimo fragmentų. Buvo ir pasiūlymų vaizduoti Lietuvos kunigaikščių portretus – ne realius, o įsitvirtinusius tradicinėje ikonografijoje.

Kiekvieno lietuvio sąmonėje litas sukelia šiltus jausmus, žadina nostalgiją. Kita vertus, euro įvedimas parodo valstybės ryžtą nesidairant į šalis, tuo labiau nesigręžiojant atgal, žengti Vakarų Europos keliu. Nuo šiol lietuviškos euro monetos, paženklintos valstybiniu herbu – Vyčiu ir lietuvišku valstybės vardu Lietuva – skleidžia ne tik Vakarų Europai, bet ir visam pasauliui gerąją žinią apie mūsų šalį. Čia papasakota istorija tėra knyga, žodžiais ir vaizdais primenanti reikšmingą lietuviško lito kelią iki dabartinių eurų, jo vaidmenį mūsų valstybės istorijoje, ekonomikoje, visuomenės sąmonėje.

2017-11-03

Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pabaiga – XVII a.)

Raimonda Ragauskienė
Leidykla: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla

Monografijoje atskleidžiama XV a. pab. susiformavusios ir iki XVII a. pab. gyvavusios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų kunigaikščių Radvilų giminės – Biržų ir Dubingių šakos – biologinė istorija. Remiantis „mažosios biologinės istorijos“ konceptu per tris svarbiausius segmentus – istorinį, demografinį ir medicininį – tarpdalykiškai analizuojami šios diduomenės grupės – septynių kartų, šešiolikos šeimų, 52 atstovų – duomenys. Tiriami biologinio potencialo rodikliai – šakos dydis, asmenų gyvenimo trukmė, vedybinės politikos ypatybės. Analizuojami negalavimai ir ligos, naudoti gydymo būdai ir vartoti vaistai, mirties priežastys. Atkreipiamas dėmesys į pagalbą teikusį įvairų medicinos personalą (gydytojus, chirurgus, vaistininkus, pribuvėjas ir kt.). Tyrimas užbaigiamas personaliniu pjūviu – visų nustatytų Biržų ir Dubingių Radvilų atstovų – mažamečių ir pagyvenusių, vyrų ir moterų – biologinėmis biogramomis.

Knygoje plėtojama mintis, kad biologinis istorijos matas – fizinė ir psichinė sveikata, gyvenimo trukmė, mirties priežastys, šeimos struktūra ir jos modelis – yra svarbi integralios istorijos dalis, labai praplečianti žinojimą apie praeities visuomenę. Šios tematikos LDK istorijos tyrimuose jau nebegalima ignoruoti...

Užsisakykite naujienas